Apsinuodijimų smalkėmis galima išvengti

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai gyventojus įspėja, kad prasidėjus šildymo sezonui padidėja rizika apsinuodyti anglies monoksidu, kuris daradinamas smalkėmis. Visi įrenginiai, kurie savo darbo metu naudoja kietą, skystą ar dujinį kurą, yra potencialūs smalkių šaltiniai. Gyventojai, kurių namuose yra malkomis, akmens angimi ar skystu kuru kūrenamos krosnys, mobilūs dujiniai arba skysto kuro patalpų šildytuvai, dujiniai vandens šildymo įrenginiai, židiniai, dujinės viryklės, vidaus degimo įrenginiai (generatoriai) turėtų būti ypatingai atidūs, nes jiems rizika apsinuodyti smalkėmis yra didesnė.

Kas tai yra anglies monoksidas ir koks jo poveikis sveikatai?

Anglies monoksidas – tai bespalvės ir bekvapės toksiškos dujos. Šios dujos yra šiek tiek lengvesnės už orą, todėl lengvai su juo susimaišo ir sklinda. Kadangi jos neturi nei spalvos, nei kvapo – apsinuodijimai jomis yra labai pavojingi. Dažniausiai anglies monoksidas susidaro ten, kur vykstant degimui yra aukšta temperatūra ir deguonies trūkumas. Esant šiems veiksniams ne iki galo oksiduojasi degančios medžiagos. Tokios sąlygos susidaro per anksti užstūmus krosnies sklendę, ypač sandariai uždarius langus, neužtikrinant tinkamos ventiliacijos. Taip pat anglies monoksidu galima apsinuodyti ir uždaruose garažuose, šildantis automobiliuose.

Per kvėpavimo takus į kraują patekęs anglies monoksidas, 200 kartų sparčiau nei deguonis jungiasi su hemoglobinu, sudarydamas labai patvarų junginį – karboksihemoglobiną. Šis junginys negali pernešti deguonies. Žmogus kvėpuoja, bet deguonis jo kraujyje necirkuliuoja. Dėl to sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi, ko pasekoje vystosi vidinis deguonies badas, žmogus pradeda dusti, pažeidžiama centinė nervų sistema, ir nesuteikus pagalbos, ištinka mirtis.

Neigiamam anglies monoksido poveikiui jautresni yra vaikai, besilaukiančios moterys, pagyvenę žmonės, asmenys sergantys širdies ir kvėpavimo sistemų ligomis. Be to, apsinuodijimas smalkėmis yra ypatingai pavojingas rūkantiems asmenims. Mokslinių studijų duomenys rodo, kad rūkančiųjų kraujyje apie 20 proc. hemoglobino jau būna paveikta anglies monoksido, todėl net ir lengvas apsinuodijimas smalkėmis gali baigtis mirtimi.

Apsinuodijimo smalkėmis simptomai

Apsinuodijimai smalkėmis gali būti lengvi, vidutiniai ir sunkūs. Apsinuodijimo pasekmės priklauso nuo smalkių koncentracijos ir nuo laiko, kiek žmogus išbūna užterštoje patalpoje.

Lengvo apsinuodijimo simptomai:

  • galvos skausmas, svaigimas;
  • pykinimas;
  • vėmimas;
  • raumenų silpnumas;
  • pulsavimas smilkiniuose.

Esant lengvam apsinuodijimui, išėjus iš smalkėmis užterštų patalpų ir gavus pakankamą kiekį deguonies šie simptomai praeina.

Vidutinio apsinuodijimo simptomai:

  • intensyvus galvos skausmas;
  • mieguistumas;
  • sumišimas;
  • dusulys;
  • padažnėjęs pulsas;
  • koordinacijos sutrikimas;
  • alpimas;
  • gali atsirasti haliucinacijos.

Esant vidutiniam apsinuodijimui žmogus jau nesuvokia, jog reikia išeiti iš užterštos aplinkos į gryną orą. Šiuo atveju apsinuodijimo požymius gali pastebėti tik aplinkiniai asmenys.

Sunkaus apsinuodijimo simptomai:

  • sąmonės praradimas;
  • traukuliai;
  • širdies veiklos ir/ar kvėpavimo sutrikimas;
  • koma;
  • mirtis.

Priemonės padėsiančios išvengti apsinuodijimų anglies monoksidu

Būdai padedantys išvengti apsinuodijimų anglies monoksidu yra paprasti, bet veiksmingi:

  • bent kartą metuose būtina patikrinti, išvalyti ir jeigu reikia suremontuoti namuose naudojamus šildymo įrenginius (krosnis, židinius);
  • namų šildymo sistemos priežiūrą (įrengimą, valymą, remontą) būtina patikėti tos srities specialistams;
  • židinių ir krosnių negalima kūrenti, jei namuose nėra vėdinimo sistemos ar ji veikia neefektyviai. Negalima uždengti, užstatyti baldais ventiliacinių angų ir grotelių. Rekomenduojama reguliariai tikrinti oro srautą, pridedant popieriaus lapą prie ventiliacijos grotelių (jeigu ventiliacija tinkama, lapas bus pritrauktas prie jų);
  • būtina dažnai vėdinti patalpas, kuriose vyksta degimo procesas;
  • krosnies sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti;
  • nerekomenduojama šildyti patalpų dujinėmis viryklėmis ar orkaitėmis;
  • negalima palikti garažuose ar kitose uždarose patalpose automobilių su užvestais varikliais;

namuose (geriausiai miegamajame) rekomenduojama įsirengti bent vieną į anglies monoksidą reaguojančią signalizaciją (detektorių).