Auklėtoja su meile ir atsidavimu

Nespėjome apsidairyti, o gegužės mėnuo vėl moja savo žaliomis rankelėmis, džiugina savo aromatais bei spalvomis, primindamas, koks jis nepaprastas, ypatingas, svarbus. Gegužės mėnesį Kaišiadorių vaikų lopšelio – darželio „Žvaigždutė“ ikimokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai „Šimtakojukai“ sveikino savo mamytes, dalyvavo šeimos šventėje ir baigia įgyvendinti ne vieną šių metų projektą. Kiekvieną dieną čia skamba vaikų dainelės, tariami gražiausi žodžiai patiems mieliausiems ir brangiausiems žmonėms, reziumuojamas visų mokslo metų gyvenimas. Atrodo dar visai nesenai vaikai atvėrė duris į pasakų ir žaidimų pasaulį, pirmą kartą atėjo į darželį. Ta diena buvo pilna jaudulio, nežinomybės, klausimų. Tačiau greitai daugeliui vaikučių darželis tapo antraisiais namais. Gaila, kad laikas taip greitai bėga, o skaisti pavasario saulutė tarytum primena, kad atėjo laikas atsisveikinti su darželiu.

Kiekvienas mes turime albumų su vaikystės nuotraukomis, ir būtinai – iš darželio laikų. Dažnoje iš jų, tarp būrio mažylių šypsosi pirmosios mūsų Auklėtojos. Būtent tos Pirmos Auklėtojos tampa antrosiomis mamomis, kurios išmoko ne tik pažinti raideles, bet ir parodo gyvenimo kelią. Čia, „Šimtakojukų“ ikimokyklinėje grupėje, yra Pirmoji Auklėtoja Lina Olišauskienė, kuri išugdė ne vieną auklėtinių laidą. Šiuos „Šimtakojukus“ ugdo nuo pat lopšelio. Dar trejus metus drauge dirbo vyr. auklėtoja Edita Cibulskienė, o nuo šių metų į grupę atėjo dirbti vyr. auklėtoja Rimutė Vainienė. Su vyr. auklėtojomis kartu dirba ir auklėtojos padėjėja Dalia Cvilikienė.

Vyr. auklėtoja Lina Olišauskienė džiaugiasi, kad lopšelyje – darželyje „Žvaigždutė“ ją supa puikios kolegės pedagogės ir labai šaunūs vaikučiai. Ji šiame darželyje dirba devynerius metus. Jos žodžiais, auklėtojos profesija – tai jausmas, kai eini į darbą su šypsena veide, darbą atlieki su džiaugsmu, kai tu myli vaikus ir vaikai myli tave. Auklėtojos teigimu, pedagogo profesija nelengva. „Tai ne tik darbas – tai gyvenimo būdas. Su grupės vaikučiais praleidi didžiąją savo gyvenimo dalį, pritampi prie jų, sugyveni, vėliau sunku ir atsisveikinti“,  – kalbėjo ji. Ji dar sakė, kad meilė vaikams ją „atvedė“ dirbti auklėtoja. Suprasdama mažus vaikus ir atpažindama svarbius jų poreikius ugdymo metu, Lina padeda formuotis dar mažai, bet unikaliai asmenybei. Kūrybiškai, per kasdienines veiklas skatina mažuosius atsiskleisti, ugdyti meninius ir pažinimo gebėjimus. Su tėveliais ir kolegėmis kalbasi atvirai ir nuoširdžiai, tai leidžia sukurti pasitikėjimu pagrįstus santykius, suteikia saugumo jausmą ir ramybę. „Darželyje gera ne tik vaikams, bet ir man. Esu auklėtoja ir laimingiausias žmogus, nes kasdien darau tai, apie ką svajojau. Esu įsitikinus, kad auklėtojos vaidmuo vaiko gyvenime yra labai svarbus, todėl esu atvira, nuoširdi, nebijanti iššūkių ir be galo mylinti vaikus“ – sakė Lina.

Vyr. auklėtoja Lina Olišauskienė pilna įvairių idėjų, minčių ir nenustoja tobulėti. Ji parašė projektą „Žengiu, jaučiu, patiriu“, kurį įgyvendina jau trečius metus. Šio projekto tikslas plėsti vaikų suvokimą apie sveikatą ir jos stiprinimą. Tai padeda stiprinti ikimokyklinio amžiaus vaikų pėdų ir blauzdų raumenis. Vaikai geriausiai mokosi per pojūčius, siedami naują informaciją su jau turima. Kiekvienas vaikas yra individualus, turintis savo poreikius bei norus. Kiekvienas vaikas nori būti mylimas, suprastas, padrąsintas. Būtent tai ir stengiasi auklėtoja jiems suteikti.

Pakalbinus kelis vaikučių tėvelius ir paklaustus apie auklėtoją Liną iš „Šimtakojukų“ grupės, jie sakė: „Mes labai džiaugiamės, kad likimas suvedė su šia auklėtoja, kuri dirba pagal savo profesiją. O kai surandi žmogų, kuriuo neabejoji, viskas susidėlioja į savo vietas. Ši auklėtoja nuostabi, nuoširdžiai stengiasi priimti kiekvieną vaiką, išgirsti, moko tvarkos, atsakomybės, moko vaikus kalbėti apie savo jausmus ir poreikius. Tai žmogus, kuriam nebaisu palikti savo mylimiausius vaikus, kurie yra didžiausias mūsų turtas!“…

Žvelgdama į savo ugdytinių švytinčius veidukus, vyr. auklėtoja Lina norėtų jiems palinkėti, kad pasidžiaugtų per lauką bėgančiais saulės spinduliais, kurie atneš gėlėtą vasarą. Nerūpestingai šokinėtų pievų takeliais, statytų smėlio pilis, kad spalvota vaikystės pasaka dar nesibaigtų ilgai ilgai… Norėtųsi, kad vaikai nepamirštų darželio, patirtų įspūdžių, nes jiems paskutinės dienos darželyje. Džiaugsmingos dienos vaikams, nes jie paaugo ir rugsėjį pradės lankyti priešmokyklinę grupę, o kartu ir liūdna, nes teks išsiskirti su mylima auklėtoja.

Visos „Šimtakojukų“ ikimokyklinės ugdymo grupės vaikučių tėveliai nuoširdžiai dėkoja auklėtojoms už rūpestį, kantrybę ugdant jų vaikučius, mokant juos savarankiškumo, atsakomybės. Ačiū už Jūsų meilę, rūpestį, pagarbą mažam žmogui, ištikimybę savo pašaukimui, už mūsų ramybę. Ačiū, kad rūpinotės ne tik vaikų žinių, bet ir dvasios turtų kaupimu. Sveikatos Jums, neišsenkančios kantrybės, energijos ugdant jaunąsias kartas!

Žydronė Paškevičienė