Kaip išgyventi iš mokytojo atlyginimo?
Šiandien 2016 m. vasario 22 d. dirbu mokytoja, bet šiandien neišėjau į darbą ir turiu laiko apmąstymams. Neišėjau dėl to, kad nuo šiandien švietimo šakos darbuotojai pradėjo neterminuotą streiką. Nors ir įvardytas kaip neterminuotas, nemanau, kad jis tęsis ilgai. Greičiausiai jau šiandien Vyriausybė stengsis rasti kompromisą, pasiekti kažkokį susitarimą su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis, kad viskas kuo greičiau grįžtų į savo vėžes. Kodėl tik šiandien? Kodėl iki šiol nebuvo įsiklausoma į ne vienerius metus keltus reikalavimus? Kodėl reikėjo pasiekti tą kritinę ribą, kai mokytojams liko vienintelė išeitis – nes kitos priemonės jau išnaudotos – streikas?
Žinoma, anokia čia problema. Žiniasklaida tyli, lyg apskritai nieko nevyktų (jau nuo penktadienio bandžiau laikraščiuose ar per žinias pagauti bent kokią žinutę apie streiką – nieko). Vaikai džiaugiasi – nereikia į mokyklą. Kad paskui reikės daugiau mokytis, norint pasivyti programą, supranta tik nedaugelis, deja. Nedidelė dalis tų, kurie turi stiprią motyvaciją, ateina į mokyklą norėdami išmokti, kiekvieną dieną atrasti ir sužinoti ką nors naujo. Tokių mokinių tėvai supranta ir palaiko mokytojus. O visi kiti? Man labai patiko A.Maldeikienės mintis, išsakyta A.Užkalnio laidoje, kad protingoje valstybėje streikuotų ne mokytojai, o mokiniai ir jų tėvai. Tam, kad mokytojai užimtų garbingą, jiems deramą padėtį ir gautų tinkamą atlygį už savo darbą.
Deja, mūsų visuomenėje gaji kita nuomonė. Visi įsivaizduoja, kad mokytojų padėtis yra super gera, kad jie dar drįstų skųstis. Darbo diena daugių daugiausia iki 15 val., atostogų turi per akis – neskaitant vasaros, dar rudens, žiemos, pavasario, visokios papildomos, atlyginimai irgi ne tokie maži… Sutinku dėl vasaros, atostogų daugiau nei kitiems, o dėl visų kitų norisi rėkti arba milžiniškomis raidėmis užrašyti plakatą ir pakabinti danguje vietoj saulės, kad visi matytų – ATOSTOGOS SKIRTOS MOKINIAMS, MOKYTOJAI JŲ METU TURI KIEKVIENĄ DIENĄ EITI Į DARBĄ!!! Vyksta posėdžiai, seminarai, susirinkimai ir t.t. Taip, pamokos baigiasi 14-15 val. Bet ar kas nors susimąsto apie tai, kad grįžęs namo dažnas mokytojas iki vidurnakčio taiso sąsiuvinius, ruošiasi kitos dienos pamokoms, gamina mokomąsias priemones – juk iš mūsų reikalaujama, kad dirbtume šiuolaikiškai, lentos ir kreidos, kaip anksčiau, nebeužtenka. O prie viso šito dar yra sava šeima, vaikai, kuriuos reikia pamaitinti, galbūt padėti paruošti pamokas. Aš nesakau, kad mokytojo darbas yra sunkesnis nei kitų, norisi tik, kad žmonės suprastų, jog viską sudėjus, mokytojai dirbą tokią pačią pilną darbo dieną, kaip ir visi kiti. Todėl ir atlyginimas turėtų būti tinkamas. Kažkokia mažo miestelio mini verslininkė, kepanti tortus, pasipiktinusi mokytojų reikalavimais, parašė, kad iš savo verslo ji 800 eurų neuždirbanti… O iš kur ji ištraukė, kad mokytojas tiek uždirba?! „Ant popieriaus“ – taip, o į rankas? Neturiu ko slėpti – mano darbo stažas – 23 metai, 2 aukštieji išsilavinimai, moku 3 kalbas, turiu vyr. mokytojos kategoriją – mano atlyginimas „į rankas“ 518 eurų. Ar tai yra normalu? Ar normalu yra tai, kad šią žiemą aš negalėjau sau leisti nusipirkti šiltų žieminių batų, kurie – su nuolada! – kainavo 100 eurų? Pagal mano atlyginimą, tai dideli pinigai (gerai, kad žiema nebuvo ilga ir labai šalta). Štai jums ir atsakymas į klausimą, kaip išgyventi iš mokytojo atlyginimo. Badauti dar nebadauju, turiu vyrą, kuris, ačiū Dievui, dirba ne mokykloje, bet šiandien aš streikuoju ir tebūnie gėda tai valstybei, kurios mokytojai priversti griebtis tokių kraštutinių priemonių.
