Kaišiadorių rajone gali būti deimantų?

Impaktiniai (meteoritiniai) krateriai yra išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros ir kartu geologinės istorijos liudininkai, o kartais ir naudingųjų iškasenų talpyklos. Dažnai impaktiniai krateriai būna ir patrauklūs turizmo bei geologijos mokslo populiarinimo objektai (geotopai). Lietuvoje šiuo metu patikimiau yra nustatyti tik du – Mizarų ir Veprių palaidoti impaktiniai krateriai, surasti jau prieš 40 metų; apie juos sukaupta daug informacijos, kuri publikuota ir moksliniuose straipsniuose, tačiau nėra parengta susisteminta galutinė geologinė informacija. Iki šiol nėra atrastas nei vienas žemės paviršiuje kvartero amžiaus nuosėdose esantis impaktinės kilmės krateris. Kvartero nuosėdų krateriai Lietuvoje nenustatyti galimai dėl geologinės sandaros ypatumų, nes Lietuvos teritorija pasižymi stora kvartero danga ir juos sunku atpažinti, ar galima supainioti su kitokios kilmės įdubomis (pvz. glaciokarstinėmis). Todėl yra reikalingi kryptingi geologiniai tyrimai taikant šiuolaikinius tyrimo metodus. Tokių tyrimų Lietuvoje, išskyrus Velnio duobės tyrimus, nebuvo daug atlikta.

Atsiradus didesniam visuomenės susidomėjimui galimais kosminės kilmės smūginiais (impaktiniams) krateriais Lietuvoje, 2013 metais Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos buvo pradėtas, o šiais metais bus baigtas projektas, skirtas nustatyti šių geologinių objektų buvimo galimybes. Aptikus galimus kvartero nuosėdose esančius impaktinius kraterius, bus atlikti jų tyrimai su aprašymais. Mizarų ir Veprių smūginės struktūros bus papildytos naujais duomenimis ir kompleksiškai apibendrinti tyrimo darbai.

Projekto metu, pradiniame tyrimų etape, geologiniai objektai buvo pasirinkti pagal specialistų surinktą informaciją vykdant kitus geologinius darbus ir atsižvelgiant į visuomenės pranešimus apie ypatingas paviršines geologines struktūras. Taigi tyrimui buvo pasirinktos šios struktūros: Kaukinės ežeras (Kaišiadorių raj.), Jokimo duobelė (Utenos raj.), Skaudvilės įduba (Tauragės raj.), Misiūniškio duobelė (Rokiškio raj.), Neciūnų įduba (Biržų raj.), Lausgenių „velniaduobė“ (Trakų raj.), Mačiukų pelkė (Plungės raj.), ir kt. Tiriant šias struktūras buvo naudojamas platus įvairių tyrimo metodų spektras: sekliųjų (iki 4 metrų gylio) gręžinių, gręžiamų rankinių būdu, elektros tomografijos geofiziniai tyrimo metodai, specialūs grunto tyrimai (granuliometriniai, petrografiniai), žiedadulkių bei sporų, rastų grunto mėginiuose ir kiti tyrimai.

Skaudvilės įduba, esanti Skaudvilės miestelyje šalia gimnazijos, pasak vietos žmonių, yra buvęs žvyro ir smėlio karjeras, kuris nuo 1860 metų buvo kasamas ir naudojamas kelių tiesimui. Šios įdubos kilmė buvo tiriama atliekant elektros tomografijos tyrimus, matuojant gruntinio vandens lygį įduboje ir laboratoriniu būdu tiriant paimtus dugno uolienų mėginius. Pirminiais tyrimo duomenimis ši įduba yra ne impaktinės kilmės, o ledyno suformuota reljefo forma. Kaukinės ežero kilmės nustatymui buvo atlikti geologinių tyrimų duomenys šiuo metu dar analizuojami ir rengiama grafinė medžiaga. Šis objektas ganėtinai įspūdingas ir labai primena smūginio kraterio struktūrą. Vizualiai ji yra izometriškai apvalios formos ~100 m skersmens ir ~ 15 m gylio. Vietiniai žmonės yra sukūrę daug legendų ir pasakojimų apie jo kilmę, bet geologinės išvados dar tik rengiamos. Jokimo duobelė – tai ovalios, gana izometriškos formos dauba, morfologiškai panaši į meteoritinį kraterį, plytinti Alaušo ežero seklumoje šalia Maneičių piliakalnio. Šis objektas aptiktas 1982–1987 metais Utenos apylinkėse atliekant geologinio kartografavimo darbus. Daubos diametras pagal 2001 metų ortofoto duomenimis yra 160 x 89 metrų. 1986 metais geologai nustatė, kad daubos centre vandens gylis siekė 4 metrus iki dumblo paviršiaus, o tuo tarpu aplinkinė sekluma buvo tik apie vieną metrą gylio nuo vandens paviršiaus. Dumblo nuosėdų storis ~10 metrų, po dumblu slūgsojo smėlis. Atlikus dumblo mėginių analitinius tyrimus buvo nustatyta, kad nuosėdos Jokymo dauboje pradėjo kauptis apytikriai prieš 8 tūkst. metų. Iš tų duomenų galima daryti išvadą, kad Jokymo duobė – labai jauna termokarstinės kilmės įduba. Alaušo ežero dubuo yra ledo guolio ir termokarstinės kilmės, jo didžiausias gylis 42 m (tai įduba pietinėje dalyje). Tačiau nėra pilnai paneigta ir Jokymo duobelės impaktinė (meteoritinė) kilmė. Taigi, Jokymo duobė yra įdomus gamtos reiškinys, kurį būtina detaliau ištirti. Šis objektas taip pat apipintas legendomis. Lausgenių „velniaduobė“ – tai Aukštadvario apylinkėse esanti pelkė, siejama su mitologiniais veikėjais (velniais) ir prasmegusiomis pilimis. Šiame objekte buvo išgręžtas 9 m gręžinys dugno nuosėdų amžiui nustatyti, tyrimo rezultatai dar tik apibendrinami ir bus pateikti projekto galutinėje ataskaitoje.

Pabaigus minėtuosius tyrimus bus ištirti aprašytieji ir nustatyti nauji smūginiai krateriai, kurie bus įtraukti į geotopų sąrašą. Jei bus įrodyta kitokia jų kilmė, tai taip pat bus labai vertingi tyrimų duomenys. Visi duomenys bus apibendrinti, susisteminti ir prieinami geologinės informacijos vartotojams bei plačiajai visuomenei.