Kaišiadoryse vyko Nacionalinės savanoriškos gelbėjimo tarnybos „Voluntarius LT“ renginiai
Šiandieną labai daug kalbama apie savanorystę, todėl reikia pasidžiaugti, kad ir Lietuvoje, ieškoma įvairių būdų plėtoti šias labai svarbias savitarpio pagalbos, pilietiškumo ir patriotiškumo paremtas vertingas veiklas. Tačiau politikų ir valdininkų pasvarstymai deja lieka tik pasvarstymais. Nežinau priežasčių, kas tą lemia, tačiau susidaro įspūdis, kad paprasto žmogaus problemos, sveikata, valdininkui nelabai rūpi. Pabandysiu pareikšti savo nuomonę.
Prisimenu mūsų pirmus žygius, kai stengėmės visais būdais paaiškinti mūsų pagrindinį siekį – galimybę greitai ir efektyviai gelbėti žmogaus gyvybę ar suteikti kitą papildomą pagalbą tam, kuriam jos labai reikia. Atlikome ne vieną vizitą pas aukštus valdininkus ir politikus, kur mes irgi buvome „remiami“ tik idėjiniu pagrindu, tvirtinant, kad pinigų tokiems reikalams nėra. Mums sakydavo, kad kai bus rezultatas – tada ir kreipkitės. Ar tai buvo teisinga pozicija, ar tiesiog elementarus valdininkų išsisukinėjimas nuo atsakomybės, nežinau. Bet laikas parodė, kad šiandieną reikėtų galvoti visai kitaip, t. y. dėti pastangas, kad visuomenininkų pastangos ir darbai būtų „apjungti“ kartu su savivaldybių ir kitomis vietinės ir respublikinės valdžios institucijų pastangomis, tobulinant socialinių paslaugų, pirmos pagalbos, teisėtvarkos veiklas. Kodėl tai nedaroma, nors mes siūlėmės, aš taip pat nežinau? Juk būtų galima bendrai padaryti labai daug, ypač sunkiai besiverčiantiems, ligotiems bei senyvo amžiaus žmonėms.
Beje, šiek tiek nustebino, kai per žiniasklaidą sužinojau, kad vasario 29 d. Seime buvo surengta socialinių darbuotojų asociacijos diskusija dėl socialinių darbuotojų teikiamų paslaugų efektyvumo ir įvairiapusiškumo stiprinimo. Nustebau todėl, kad mūsų, puoselėjančių daugiaplanių paslaugų teikimo per savanorystę idėją, niekas ten nepakvietė. Priežastys čia galėjo būti dvi: ar tiesiog apie mus mažai kas žino, ar suveikė tas siauras žinybinis požiūris, kad tuos reikalus išspręsime mes vieni, tik kaip paprastai skelbiama „duokite mums pinigų“. Sutinku, kad jų tikrai trūksta, bet kartais tą patį darbą galima padaryti daug efektyviau ir su mažiausiomis išlaidomis. O galbūt buvo ir dar kitokia nuostata, kurios turinį geriausiai atspindi vienos ministerijos klerko atsakymas mums: „o kas čia jūs tokie, kad mes su jumis turėtume kalbėtis?“. O po to rimtu veidu TV ekrane toks asmuo svarsto kaip padėti paprastam žmogui.
Nežiūrint į tai vis tiek noriu pasidžiaugti, kad profesionalios savanorystės idėjos po truputį pradeda savo praktinius žingsnius. Štai vakar, kartu su mūsų gerais bičiuliais, taip pat savanoriais, Lietuvos paramedikų asociacija, startavome Kaišiadoryse, kur aplankytos šio miesto Verslo ir technologijų mokyklos, A. Brazausko gimnazijos bendruomenės, pasikalbėta, pasidalinta nuomonėmis su moksleiviais, jie pakviesti aktyviai dalyvauti profesionalių, savanoriškų paslaugų teikime. Susitikimuose kalbėta apie profesionalią savanorystę, priminta arba supažindinta su pirmosios pagalbos teikimo metodika, buvo galima praktiškai pabandyti vieną ar kitą žmogaus gyvybės gelbėjimo būdą. Ir ką jūs galvojate? Atsirado būrelis jaunų žmonių, kurie tikrai nori aktyviai dalyvauti tokioje veikoje. Tai labai džiugina. Tai reiškia, Lietuvoje yra jaunų piliečių, iš kurių turėtų imti pavyzdį ir kiti.
Atskirai norėčiau padėkoti Kaišiadorių savivaldybės merui, ir jo komandai, savivaldybės administracijai, kurie, „pasiraitoję rankoves“ kibo kartu su mumis į šiuos labai svarbius , pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo darbus bendruomenėse. Bei savivaldybės darbuotojams, kurie aktyviai sudalyvavo pirmos pagalbos mokymuose, tuo parodydami, kad savo sveikata turime rūpintis patys ir ištikus nelaimei, rūpintis kitais. Labai šaunu! Tiesa, labai gaila, kad šiuose susitikimuose nepasirodė nė vienas rajono žiniasklaidos atstovas. O labai reikėjo!
R. Mikalauskas, VŠĮ Voluntarius LT direktorius
