Pavasaris jau pažadino erkes

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai  primena, kad atšilus orams pabudo ir erkės. Kaišiadorių rajone praėjusiais metais užregistruoti 46 Laimo ligos ir 13 erkinio encefalito susirgimo atvejai. Mūsų krašte erkės yra labai aktyvios, kadangi joms yra geros sąlygos veistis: daug lapuočių, pakankamai drėgna ir užtektinai laukinių gyvūnų, graužikų, kurie sudaro sąlygas erkėms kartą per metus pasimaitinti.

Kokie pagrindiniai Laimo ligos ir erkinio encefalito požymiai?

Laimo ligos inkubacinis periodas 8-30 dienų. Būdingiausias Laimo ligos požymis – žiedo formos odos paraudimas, kuris atsiranda po erkės įsisiurbimo. Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo vietoje arba kitoje kūno vietoje. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos išplinta visame organizme. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Paraudimas gali išnykti, bet gali pasireikšti kiti simptomai: sąnarių, raumenų skausmai, karščiavimas, galvos skausmas, bendras negalavimas. Pastebėję tokius požymius nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Persirgus šia liga imunitetas neįgyjamas ir žmogus gali sirgti pakartotinai. Vakcinos nuo Laimo ligos nėra.

Erkinis encefalitas – virusinės kilmės susirgimas. Šią ligą sukelia virusas, kurį perduoda erkės. Juo galima užsikrėsti ir vartojant nevirintą karvių ar ožkų pieną. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 min., veikiant 700 C per 5 min. Pacientas, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu dažniausiai suserga praėjus 1-2 savaitėms po infekuotos erkės įsisiurbimo. Liga dažniausiai pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu. Simptomai panašūs į gripo – pakyla temperatūra, skauda galvą, raumenis, sąnarius, jaučiamas bendras silpnumas. Vėliau šie reiškiniai praeina ir žmogus pasijunta geriau. Tačiau po 2 – 4 savaičių simptomai vėl pasikartoja. Antros temperatūros pakilimas rodo, kad virusas pasiekė smegenis ir sukėlė jų uždegimą. Tada vėl atsiranda galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, kartais sutrinka pusiausvyra ir judesių koordinacija. Šiai ligai būdingi dažni liekamieji reiškiniai. Persirgus šia liga imunitetas susidaro visam gyvenimui.

Skiepai

Lietuvoje erkinio encefalito vakcina yra mokama, bet skiepai yra efektyvi ir patikima priemonė norint išvengti erkinio encefalito. Vaikus galima skiepyti nuo vienerių metų amžiaus. Skiepijama tris kartus. Dėl skiepų reikia kreiptis pas savo šeimos gydytoją.

Ką daryti, kad erkės neįsisiurbtų?

Vykstant į gamtą iškylauti, dirbti į sodą patartina rengtis šviesesniais drabužiais (geriau pastebėti erkę), su ilgomis rankovėmis, ilgomis kelnėmis, batus su auliukais, kad kuo mažiau liktų atviros kūno odos. Naudoti repelentus (erkes atbaidančias medžiagas). Erkės gamtoje paprastai tyko ant žolės stiebelių 10-60 cm aukštyje. Erkės migruoja ant kūno apie valandą kol atranda tinkamą vietą įsisiurbti. Prieš pradėdama siurbti kraują erkė suvilgo odą savo seilėmis, kurios turi skausmą malšinančių ir kraujavimą stabdančių medžiagų, todėl dauguma žmonių nejaučia ir nepastebi, kad įsisiurbė erkė.

Grįžus iš miško, sodo būtina apžiūrėti drabužius, o nusirengus maudantis apžiūrėti kūną. Drabužius būtina išskalbti. Ypatingai reikia apžiūrėti vaikus. Pastebėjus įsisiurbusią erkę reikia kuo skubiau ją ištraukti. Prieš traukdami erkę nenaudoti jokių medžiagų. Traukiant svarbu nesuspausti jos pilvelio, kad neįšvirkštumėte ten esančių borelijų tiesiai į žaizdelę. Įkandimo vietą dezinfekuoti – nuplauti muilu, patepti spiritiniu tirpalu. Ne visos erkės yra užsikrėtusios

Kaip sumažinti erkių gausumą

Norint apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų reikia nepamiršti erkių gausą mažinančių priemonių:

  • žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm;
  • nupjauta žolė išvežama arba sudeginama;
  • tinkama poilsio vietų, parkų priežiūra.