Save atrado Londone

Arminas Simanavičius yra vienas iš tų lietuvių, kurie emigravo į Didžiąją Britaniją ir ten sugebėjo atrasti save. Kadangi www.kaisiadorieciams.lt savininkas su Arminu yra seni bičiuliai ir kolegos, todėl nusprendėme jo paprašyti, kad jis pasidalintų savo istorija.

„Aš nesu pataikautojas… Priešingai, kai patinka sakau patinka. Kai nepatinka – nieko nesakau arba sakau, kad gal laikas prikąst liežuvį.“ – savo laišką mums pradėjo Arminas. Žmonėse Arminą žavi intelektas: „Primityvumas ir bukumas yra tai, kas iš karto atkrato mane nuo žmogaus.“

„Nusprendžiau parašyti apie save trumpai, nes pasiūlė senas pažįstamas bei kolega iš kariuomenės laikų. Kuo esu toks ypatingas, jog leidžiu sau kalbėti apie save? Hmm… Dar nesu niekuo. Tiesiog jau nuo jaunų dienų pastebėjau, jog žmonės klausosi to, ką noriu pasakyti. Manau, kai kuriose sferose, esu protingas. Mano gyvenimas – margas. Nemažai patirties. Dažnai mėgstu daug visko veikti vienu metu. Mėgstu kraštutinumus ir dažnai sunkiai suderinamus dalykus.“ – pasakoja apie save Arminas.

Keli faktai iš praeities

Vienu metu Arminas mokėsi gimnazijoje, lankė dailės mokyklą, Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir dirbo su ginklu karo medicinos ligoninėje. Vėliau, baigęs gimnaziją, vieneriems metams išvyko į Londoną. Čia patyrė daug nuotykių: sutiko stulbinančių žmonių ir pirmą karščiu alsuojančią merginą iš Brazilijos. „Matyt, sutikti žmonės formuoja ir padeda eiti savo keliu, atrasti daug naujo.“ – mąsto jis.

Vėliau Arminas nusprendė studijuoti želdinamų teritorijų inžineriją, o vieną vasarą dirbo biosalotų fermoje Kent’e. „Po tos vasaros įvairių angliškų salotų užteks visam likusiam gyvenimui, mat jas kirsdamas sulaužiau du titano peilius į akmenis. Taip taip – jos auga ant skaldos. Nors tai skamba kaip mistika, nes iki tol maniau, kad ant akmenų auga tik samanos.“ – su šypsena prisimena jis.

Po studijų savo laimės Arminas bandė ieškoti dirbdamas tortų fabrike. Dirbdamas troleibusų bei autobusų kontrolieriumi išgirdo tai, ko dar nebuvo per daug girdėjęs ankščiau. Nebijodamas bet kokio darbo ir ieškodamas savęs Arminas savo laimę bandė dirbdamas vienoje įmonėje, kurioje garais lygino odines striukes. Dar vėliau dirbo sumuštinių fabrike, virtuvėje, spaustuvėje… „Na, žodžiu, sąrašas ilgas. Noriu tuo pasakyti, kad bandžiau daug visko, niekada stengiuosi nieko nebijoti – ypač apkalbų.“ – apie savo bandytus ir dirbtus darbus pasakoja Arminas.

„Žmonės mėgsta kalbėti. Apkalbėti. Pavydėti. Nesuprasti. Nors visiems, kad ir ką bedarytų, reikia tik pripažinimo, jog esi pasaulio dalis.“ – taip apie žmones galvoja straipsnio herojus.

Dabartis

Armino hobiai – piešti, tapyti (tai jo gyvenimo aistros), skaityti knygas ir rašyti eiles (svajoja parašyti knygą „Salotinių vabalėlių imperija“), kolekcionuoti pinigus (popierinių turi jau apie 2000 iš viso pasaulio). Jis mėgsta muziką ir šokti. „Labai seniai, kai dar barzda nebuvo apžėlus, viena mergina pasakė, jog šoku kaip kelmas… Tada susigėdau ir išmokau gan padoriai judėti.“ – prisimena savo nuotykį Arminas.

Šiuo metu jis dirba apsauginiu Londone. Kodėl? Nes gali piešti darbo metu. Armino piešimo stilių, eiles ar gyvenimą yra sunku apibūdinti. Jis susikūrė savitą stilių, kurį vadina „detaliąja psichodelika“. „Visada matau tik spalvą, jokių formų nieko, todėl galutiniame variante dažnai ir pats nustembu arba nusiviliu. Visada yra kartelė padaryti dar geriau nei prieš tai buvusį piešinį.“ – prisipažįsta jis.

Arminas jau yra surengęs dvi savo menų parodas. Viena jų įvyko Londone (Brick Lane), o kita – Kauno senamiestyje. „Abi parodos pavyko gan neblogai aišku nebuvo didelio susidomėjimo, nes mažai laiko skyriau reklamai. Tačiau savo rengtose parodose sutikau daug įdomių naujų bei senų veidų. Džiaugiuosi tais, kurie atėjo. Su kiekvienu stengiausi pakalbėti ir suvokti to, ką darau esmę.“ – apie savo įvykusias parodas pasakoja Arminas.

Arminas dažniausiai piešia nepasidaręs linijų pieštuku, tiesiog tiesiai rašalu ar tušu. Žmonės sako, jog jis turi tam talentą. Jo kūrybą galite įvertinti ir patys, nes jam labai įdomu sužinoti ir kitų nuomones. Tam jis yra sukūręs ir savo darbų galeriją ir parduotuvę internete www.armisart.com. „Mane galite rasti ir Facebook’e armis simanavicius“ – savo kontaktais drąsiai dalijasi Arminas taip parodydamas, kad jis mėgsta ir nori bendrauti.

Paklaustas apie savo kuriamų paveikslų kainas Arminas sako, kad jis nėra lupikautojas ir kategoriškai nėra jų nusistatęs, mat pinigus, kuriuos jis gauna iš menų, menams ir investuoja.

Neseniai Arminas gavo du pasiūlymus, kuriais abiem ir žada pasinaudoti. Pirmas pasiūlymas buvo darbas labdaringoje veikloje su žmonėmis, kurie turi psichinių negalių. Arminas juos mokins piešti ir tapyti. O antras pasiūlymas buvo sukurti apie jo asmenybę trumpą filmą Londone ir nusiųsti jį į kelias vietinės reikšmės televizijos stotis.

„Esu atviras tiems, kurie ateina su geromis emocijomis. Priimu kritiką, nes ji padeda tobulėti. Tikiuosi sulaukti bent kelių žmonių susidomėjimo. Būsiu laimingas, jei nepasirodžiau išpuikęs, nes tikrai toks nesu. Patvirkęs – galbūt…“ – savo pasakojimą užbaigia Arminas.

Nuorodos: Vertimų biuras