Sergančiųjų daugėja – neperšalkime

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai informuoja, kad šių metų 37-osios savaitės duomenimis, gripo sezono sergamumo lygis jau yra pasiektas, nors gripo sezonas kasmet prasideda 40-ąją metų savaitę (2016 m. spalio 3 d.) ir trunka iki 20-osios metų savaitės (2017 m. gegužės 21 d.). Todėl, norėdami išvengti peršalimo ligų, turime susirūpinti savo sveikata jau dabar.

Kaišiadorių rajone sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau- ŪVKTI) 2016 m. 37 sav. pasiekė 38,18 atvejo 10 000 gyventojų per savaitę. Š.m. 36-ąją sav. šių susirgimų buvo žymiai mažiau – 16,52 atvejai/10 000 gyventojų. Gripo atvejų dar neužregistruota. Toks sergamumo lygis yra būdingas gripo sezonui, iki kurio dar liko keletas savaičių. Paskutinių metų duomenimis, sergamumas ŪVKTI pradeda didėti ir pasiekia gripo sezono lygį jau nuo pirmosios rugsėjo savaitės, kai vaikai po atostogų susirenka į kolektyvus.

Geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų yra skiepai. Aktyviausias skiepijimosi nuo gripo laikotarpis yra spalio-lapkričio mėnesiai, tačiau pasiskiepyti nėra per vėlu ir prasidėjus gripo epidemijai.

Nuo kai kurių kitų ligų gali apsaugoti pneumokokinės infekcijos vakcina, tačiau ji kompensuojama tik pagal LR Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių besiskiepijantiems bei tam tikromis ligomis sergantiems vaikams ir suaugusiesiems.

Tačiau šiuo metų laiku galima užsikrėsti ir kitais virusais, sukeliančiais kvėpavimo takų ligas (slogą, sinusų, gerklės ar gerklų uždegimą ir kt.), kurias lydi daugiau ar mažiau į gripą panašūs simptomai. Nuo šių ligų patariama saugotis ir kitais būdais, pasirenkant paprastas, tačiau gana efektyvias priemones.

Svarbiausios jų yra:

• Atsparumą ligoms mažinančių situacijų vengimas. Labai svarbu neperšalti, vengti didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų, jeigu esate sušilę.
• Geras patalpų mikroklimatas. Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t.y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui.
• Tinkama apranga. Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus rūbus bei apavą. Šaltu oru, net ir trumpam išbėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne.
• Asmens higiena. Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas. Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys. Todėl patariama vengti čiaudinčių ar kosėjančių asmenų, kurie gali užkrėsti jau turimu virusu. Svarbu nepamiršti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo ir žinoti, kad saugus atstumas nuo sergančiojo yra ne mažiau kaip 1 m.
• Sirgti namuose. Pajutus peršalimo simptomus rekomenduojama likti namuose, ne tik dėl to, kad taip greičiau pasveikstama, bet ir dėl kartu dirbančių ar besimokančių asmenų. Net ir į darželį sergantys vaikai neturi būti priimami.

Kristina Baniūnienė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kauno departamento
Kaišiadorių skyriaus vyriausioji specialistė