Šiąnakt Lietuvoje įvedamas vasaros laikas

Vasaros laikas – vietinis tam tikro regiono laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai juostinio laiko) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą.

Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m., panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. sausio 1 d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką. Kaip ir daugumoje valstybių, jis įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties persukant laikrodžio rodykles valandą į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties atsukant laikrodžio rodykles valandą atgal.

Pirmą kartą vasaros laiką 1895 metais pasiūlė įvesti anglų kilmės mokslininkas entomologas Džordžas Hadsonas (George Vernon Hudson). Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (William Willett) 1907 metais parašiusiam straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją. Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio.

Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijoje (nuo 1916 m. balandžio 30 iki 1916 m. spalio 1 dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir Jungtinėje Karalystėje (nuo 1916 m. gegužės 21 iki 1916 m. spalio 1). 1918 metų gegužę vasaros laikas įvestas JAV, tačiau galiojo tik metus.

Per Antrąjį pasaulinį karą taupant resursus JAV vėl įvedė vasaros laiką 1942 metais.

Šiemet vasaros laikas įvedamas naktį iš kovo 25 dienos į kovo 26 dieną trečią valandą nakties pasukant laikrodžių rodykles viena valanda į priekį.