Žasliai – mažieji mūsų rajono Trakai

Nors dabar ir žiema, bet, kuomet karštą vasaros dieną norisi atsigaivinti, dažnam Kaišiadorių rajono gyventojui pirma šovusi mintis – Žasliai. Ne be reikalo, juk daugelis neformaliai šį miestelį dar vadina mažaisiais Trakais. Lygiai taip, kaip ir žasliečiai nepiktybiškai mintyse kaltina atvykėlius fantazijos stoka, juk vandens telkinių Kaišiadorių rajone yra ir daugiau! Vietiniai gyventojai per tiek metų spėjo apsiprasti su situacija, kad paraudonavus termometrui reikia susitaikyti ir su miestelio ežerų pakrančių apgultimi, juoba, vietos čia visiems užteks. Vis dėlto vien nuostabiais Žaslių ežerais neapsiribokite ir nepatingėkite apsidairyti po patį miestelį – čia tikrai yra ką pamatyti.

Žaslių ežeras

Pirmas sustojimas gali būti aikštė, juokais vietinių tarpe vadinama Tado Blindos vardu, mat čia buvo filmuojamas legendinis filmas apie svieto lygintoją, o ciocės kavinė dar dabar mena audringus pasisėdėjimus po filmavimų.

Neskubėkite į parduotuvę pirkti ledų, įsižiūrėkite į paminklą stovintį aikštės viduryje. Ant jo iš vienos pusės iškaltas užrašas „Iš nuosavybės laisvė” yra aliuzija ne tik į miestelio herbą, bet ir į Žaslių devizą apskritai, o kitoje pusėje esantis įrašas galėtų tapti visų mūsų devizu. Tankiai apstatyta aikštė yra ne tik brangios žemės pasekmė, bet didžiąja dalimi susijusi su tų statytojų tautybe.

Žaslių miestelio aikštė

Dar visai neseniai, prieš šimtą metų, dauguma miestelėnų buvo žydai. Nors mačiusiųjų legendinį savanorių gaisrinės viršininką Jokūbą Medzianskį jau turbūt nesurasime, bet legendos apie tokius žmones sklando dar iki mūsų dienų, kaip ir apie policijos viršininką Žvirblį, kažkada ėjusį aikštės pakraščiu ir išspyrinėjusį užstatytų kėdžių kojas, žinoma, ant kėdžių tuomet sėdėjo, prieš saulę šildėsi ir įspėjimų dėl užstatyto praėjimo neklausė Žaslių žydaitės.

Nebūna namų be dūmų, bet tų dūmų labiausiai ir buvo bijoma, būtent dėl to ir buvo prie medinių namų prilipdomos mūrinės sienos, vadinamos ugniasienės, kad tik ugnis nepaverstų miestelio eilinį kartą vienu dideliu laužu.

Kitas sustojimas gali būti Žaslių gaisrinė. Čia pat prieš šimtą metų veikė savanorių ugniagesių komanda, netgi tame pačiame pastate, kuris visai neseniai buvo renovuotas.

Žaslių ugniagesių komanda

Ant šalia esančio pylimo turėjo stovėti žydų kultūros namai. Simboliška, tačiau dabartinis Žaslių kultūros ir amatų centras įsikūręs visai šalia, buvusiame sinagogos pastate. Baltas pastatas netoliese taip pat yra buvusi sinagoga. Visi šie pastatai labai pasikeitė, vienintelis žydiškas reliktas taip pat nėra senas – Leopoldo Godovskio bareljefas primena apie garsiausią žaslietį, pianistą – Leopoldą Godovskį.

Žaslių kultūros ir amatų centras

Nukeliavę prie Žaslių bažnyčios atkreipkite dėmesį ant kokio kalno ji pastatyta. Tai ne šiaip kalva, o piliakalnis, vadinamas Pajautos kapu. Taip, tai yra ta pati moteris, turėjusi savo kultą ir kurios garbei yra pavadintas slėnis prie piliakalnių Kernavėje.

Prie Šv. Jurgio bažnyčios pakelkite galvas aukštyn, pamatysite kulkų pėdsakus, menančius nepriklausomybės kovas. Prie koplyčios nepamirškite aplankyti ne tik Antano Zaleskio tėvų kriptą, Vincento Sladkevičiaus mamos kapą, bet ir Mato Cijūnaičio ir profesoriaus Juozapo Stakausko amžino poilsio vietas.

Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia

Na o kas gi nėra girdėjęs apie jau tradiciniu tapusį ir kiekvienais metais vis daugiau dalyvių sulaukiantį bėgimą aplink Žaslių ežerą? Šiemet jis vyks jau XVIII kartą!

Tradicinis bėgimas aplink Žaslių ežerą

Straipsnio autorius:
Viktoras Pinkevičius

Nuotraukos:
Viktoras Pinkevičius
Giedrės Streikauskaitės
Eugenijus Malakauskas
Dovilė Barysienė

Parengė Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras