Ar tikrai žemės ūkio politika neatsižvelgia į smulkiuosius ūkius?

Lietuvoje vis dar populiari nuomonė, kad stambieji ūkininkai susirenka didžiąją dalį ES paramos, o smulkieji gauna tik trupinius, o LR žemės ūkio ministerija niekaip jų neremia ir yra palikusi likimo valiai. Tačiau skaičiai sako ką kitą. Panaudojome paskutinių 3 metų patvirtintus tiesioginių išmokų dydžius ir palyginome 30 ha, 90 ha, 270 ha ir 810 ha javų plotus deklaruojančių jaunųjų ūkininkų valdomus ūkių potencialiai gaunamas vidutines tiesiogines išmokas. Šiuose augalininkystės ūkiuose 10 proc. ploto auginami baltyminiai augalai, 30 proc. ploto apsėta sertifikuota sėkla.

Rezultatai daugiau nei iškalbingi. Šiuo metu taikomos smulkiųjų ūkininkų priemonės 30 ha deklaruojančiam ūkiui 2019 m. užtikrino net 37 proc. didesnes vidutines tiesiogines išmokas (240 EUR/ha) nei 270 ha deklaruojančio ūkio (151 EUR/ha), o 90 ha ūkio (200 EUR/ha) net 33 proc. didesnes už 810 ha ūkio (134 EUR/ha). 30 ha ir 810 ha ūkių skirtumas siekia net 44 proc.

Taip pat reikia pastebėti tai, kad per paskutinius 3 metus 30 ha ūkio vidutinės tiesioginės išmokos didėjo 7,14 proc. o 810 ha ūkio—3,88 proc., t.y. panašiai tiek, kiek didėjo visas tiesioginių išmokų vokas.

Oficialiai skelbiama, kad vidutinės tiesioginės išmokos Lietuvoje siekia 186 EUR. Šį skaičių akylai seka žemės nuomotojai. Tačiau akivaizdu, kad vidutinės ir didesnės už vidutines tiesioginės išmokos mokamos tik smulkiausiems ūkiams.