Artėjantis Mėnulio užtemimas: rugpjūčio 28-osios naktį dangų nuspalvins „beveik Kruvinasis Mėnulis“

Jei manėte, kad rugpjūčio viduryje įvykęs įspūdingas Saulės užtemimas buvo vienintelis šios vasaros kosminis desertas, pasiruoškite dar vienam reginiui. Jau 2026 m. rugpjūčio 28 d. ankstų rytą virš Lietuvos horizonto prasidės neeilinis dalinis Mėnulio užtemimas. Nors oficialiai jis vadinamas daliniu, šis reiškinys bus itin dramatiškas – Žemės šešėlis uždengs net iki 96,2 % Mėnulio disko.

Dėl tokio didelio masto mūsų gamtinis palydovas nusidažys paslaptinga vario raudonumo arba tamsiai rausva spalva. Astronomai šį įvykį jau pakrikštijo „beveik Kruvinuoju Mėnuliu“. Tai bus geriausias ir giliausias Mėnulio užtemimas, kokį tik galėsime stebėti iki pat 2028-ųjų metų pabaigos.

Kada stebėti Mėnulio užtemimą Lietuvoje?

Skirtingai nei kovo mėnesį vykęs užtemimas, kuris Lietuvoje buvo visiškai nematomas, šis rugpjūčio pabaigos kosminis šou bus dalinai pasiekiamas ir mūsų šalies stebėtojams. Visgi, norint jį pagauti, teks prabusti anksti arba visai neiti miegoti.

Užtemimas vyksta sinchroniškai visame pasaulyje, tačiau jo matomumą koreguoja vietinis Mėnulio laidos laikas. Štai pagrindinės fazės Lietuvos laiku:

• 04:23 val. – Mėnulis pradeda skęsti tikrajame Žemės šešėlyje (umbra). Nuo šios akimirkos plika akimi taps matomas tamsus „įkandimas“ viršutiniame Mėnulio krašte.
• 05:51 val. – Užtemimo maksimumas pasaulyje. Šiuo metu Mėnulis bus maksimaliai paniręs į Žemės šešėlį ir įgys raudoną atspalvį.

Svarbi pastaba Lietuvos stebėtojams: kadangi rugpjūčio 28 d. ryte Mėnulis Lietuvoje leidžiasi apie 06:00 val. (priklausomai nuo tikslios lokacijos), pati giliausia užtemimo fazė sutaps su Mėnulio laida. Tai reiškia, kad norint pamatyti raustantį Mėnulį, būtina susirasti vietą su visiškai atviru, pastatais ar medžiais neužstotu horizontu vakarų-šiaurės vakarų kryptimi. Mėnulis bus labai arti žemės ribos.

Kodėl Mėnulis tampa raudonas?

Daugelis klausia, kodėl visiškai ar beveik visiškai užtemęs Mėnulis netampa juodas, o švyti vaiduokliška raudona spalva. Atsakymas slepiasi mūsų pačių planetos atmosferoje.

Kai Žemė atsiduria tiesioje linijoje tarp Saulės ir Mėnulio, ji užstoja tiesioginius Saulės spindulius. Tačiau dalis šviesos praeina pro Žemės atmosferos kraštus. Mūsų atmosfera veikia kaip milžiniška linzė: ji išsklaido trumpąsias mėlynos šviesos bangas, o ilgesnes raudonosios spektro dalies bangas užlenkia ir nukreipia tiesiai į Mėnulį. Jei tuo metu stovėtumėte Mėnulyje ir žiūrėtumėte į Žemę, pamatytumėte tamsų planetos diską, apsuptą ugningo žiedo – visų tuo metu Žemėje vykstančių saulėtekių ir saulėlydžių šviesos.

Kaip pasiruošti stebėjimui?

Geriausia žinia dangaus stebėtojams – priešingai nei stebint Saulės užtemimą, Mėnulio užtemimui nereikia jokių specialių akinių ar filtrų. Šis reiškinys yra visiškai saugus žmogaus akims.

1. 1. Stebėkite plika akimi: Procesas vyksta lėtai, todėl galite tiesiog mėgautis vaizdu.
   2. Pasiimkite žiūronus: Net ir paprasti turistiniai žiūronai padės geriau įžiūrėti, kaip Žemės šešėlio riba slenka per Mėnulio kraterius bei jūras ir kaip keičiasi spalvų tonai.
   3. Pasirinkite vietą: Kadangi Mėnulis bus žemai, stebėjimui puikiai tiks piliakalniai, laukai už miesto ar viršutiniai daugiabučių aukštai, nukreipti į vakarus.

Jei naktį iš rugpjūčio 27-osios į 28-ąją dangų aptrauks debesys, nenusiminkite. Kadangi įvykis bus puikiai matomas visoje Amerikoje ir Vakarų Europoje, internete bus transliuojama dešimtys tiesioginių aukštos raiškos vaizdo transliacijų. Tačiau, jei prognozės žada giedrą dangų, būtinai nustatykite žadintuvą ankstyvam rytui – gyvas kosmoso spektaklis visada palieka kur kas didesnį įspūdį.