Aš prisimenu, kodėl esame laisvi…

Sausio 13 – ąją dieną nuo 1991 m. mūsų tauta mini kaip Laisvės gynėjų dieną. Šią dieną ne tik prisimename sausio 13 – osios nakties šiurpius įvykius, bet ir pagerbiame žuvusius piliečius, narsiai kovojusius už savo Tėvynę ir mūsų laisvę.

Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos 2e bei 3b pradinių klasių mokytojos Regina Balčiūnienė ir Lina Alionienė tą dieną per pamokas stengėsi mokiniams perteikti tos istorinės dienos atmosferą. Iš pradžių visi giedojo himną. Tradiciškai šią dieną paminėjo ir tylos minute pagerbė sausio 13 – osios dienos aukas. Mokiniai susėdo grupelėmis prie papuoštų vėliavėlėmis ir žvakelėmis staliukų. Mokytojos paklausė mokinių: „Kas per diena yra sausio 13 – oji ir kodėl ją minime?“ Tuomet vyko aptarimas, diskusijos apie laisvę ir atsakomybę, pareigą ir kovą, visi drauge žiūrėjo dokumentinius kadrus apie tų metų įvykius bei aptarė jų svarbą. Štai kelios mokinių mintys: „Man buvo labai baisu, net šiurpuliukai lakstė“; „Už laisvę tauta kovojo ne ginklu, o širdimi“; „Supratau, kad ir be ginklo galima įveikti priešą“.

Ir vis dėl to visų širdys ima plakti karščiau, kai su 1991 metų sausio 13 – osios įvykiais susipažįsta ne iš prėskų istorijos vadovėlių puslapių, bet per gyvus liudijimus. Tada laisvė, tas suprantamas dalykas, netikėtai virsta stebuklu. Mokytojos papasakojo savo išgyvenimus ir paskaitė įvykio liudininkų atsiminimus iš knygos „Bokšto gynimas“.

Neužmirštuolės žiedą, kaip taikų pagarbos ir padėkos ženklą visiems Lietuvos Laisvės gynėjams, padėjusiems galvas už mūsų nepriklausomybę, į atlapą noriai segasi daug tautiečių. Mokytojos Regina ir Lina kartu su mokiniais kūrė kompoziciją ir puošė neužmirštuolių žiedais. Mokiniai prisiminė, ką simbolizuoja neužmirštuolės žiedas: „Neužmirštuolė todėl, kad niekada neužmirštumėm tų, kurie žuvo dėl mūsų laisvės“. Tada mokytojos paklausė – kodėl deginamos žvakelės? Mokiniai kalbėjo: „Man pasakojo seneliai, kad tą baisią naktį buvo deginami laužai, todėl ir mes uždegame žvakeles“; „Dar jas uždegame todėl, kad pagerbtumėm mirusiuosius“.

Mokiniai apipiešė savo plaštaką ant geltonos, žalios ir raudonos spalvos popieriaus lapų, iškirpo ir suklijavo ant Lietuvos trafareto: „Savo rankelėmis stipriai susikibę saugosim Lietuvėlę“. Mokytojos kalbėjosi su mokiniais apie tuos įvykius ir siekė, kad jų mažos širdelės pajustų vienybės jausmą. Visi drauge klausėsi dainų, dainavo dainas Tėvynei Lietuvai.

Branginkim Tėvynės laisvę, neleisdami laiko tėkmei nusinešti užmarštin svarbiausius įvykius.

Žydronė Paškevičienė
3b klasės mokinės Skaistės mama