Baimė pakenkti nukentėjusiajam sustabdo daugumą net nuo bandymo padėti

Teikti pirmąją pagalbą nelaimės ištiktam žmogui aplinkinius labiausiai stabdo baimė, kad savo veiksmais jie gali pakenkti. Būtent šią priežastį įvardijo du iš trijų respondentų „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo metu. Dar po 23 proc. apklaustųjų kaltino nemokėjimą teikti pirmosios pagalbos arba neužtikrintumą, kaip tai teisingai daryti. Dešimtadalis mano, kad teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam – per didelė atsakomybė. Tačiau specialistų teigimu, atvejais, kai žmogui sustoja širdis, net ir ne visai teisingai atliktas širdies masažas ar dirbtinis kvėpavimas gali padėti išsaugoti gyvybę, svarbiausia – imtis veiksmų.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pirmosios pagalbos programos vadovo Dovydo Bajarūno teigimu, sustojus žmogaus širdžiai, pačios svarbiausios gyvybės išsaugojimui yra pirmosios kelios minutės. „Labai svarbu ne tik kuo greičiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet ir imtis gaivinimo. Būtent pirmoji pagalba, suteikta per pirmas kelias minutes nuo širdies sustojimo, gali išgelbėti ne vieną gyvybę“, – sako Raudonojo Kryžiaus atstovas.

Didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ praėjusiais metais atliktas visuomenės nuomonės tyrimas taip pat parodė, kad kas ketvirtas Lietuvos gyventojas yra susidūręs su situacija, kai šalia esančiam prireikė suteikti pagalbą. Tačiau tik kas antras, aptikęs žmogų be sąmonės, sugebėtų atlikti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.

Siekdami pakeisti šią situaciją, „Lietuvos draudimas“ ir Lietuvos Raudonasis Kryžius kaip tik šiuo metu keliauja per šalies miestus ir moko šalies gyventojus teikti pirmąją pagalbą. 18-oje šalies miestų šių metų gegužės–birželio mėnesiais yra suplanuoti 88 mokymai, per kurios planuojama apmokyti daugiau nei 1 200 žmonių. Ši iniciatyva – „Lietuvos draudimo“ pernai pradėtos programos „Aš galiu padėti“ dalis, kurią įgyvendinant pernai nemokamai jau buvo apmokyta 2 400 žmonių – visi „Lietuvos draudimo“ darbuotojai, dalis klientų ir jų šeimos narių.

„Mums svarbu, kad Lietuvos žmonės gebėtų greitai priimti sprendimą, ką ir kaip daryti, jei staiga prireiktų padėti šalia esančiajam. Kuo daugiau žmonių tai mokės, tuo saugiau visi galėsime jaustis. Mums kaip draudimo bendrovei rūpi saugi aplinka, o tam, kad pagalba būtų suteikta tinkamai, būtinos tikslinės žinios, kurias ir stengiamės suteikti kuo daugiau žmonių“, – sako „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pirmosios pagalbos instruktorė Irma Bukotienė primena, ką daryti,  jeigu šalia esančiam žmogui sustojo širdis – šių žingsnių pirmosios pagalbos teikimo specialistai moko ir „Lietuvos draudimo“ programos „Aš galiu padėti“ dalyvius:

1. Iš karto pradėti žmogų gaivinti ir skambinti ar prašyti aplinkinių paskambinti bendrosios pagalbos telefonu 112.
2. Magiška gaivinimo formulė – 30:2, t. y 30 paspaudimų (dažniu maždaug 2 per sekundę) ir 2 oro įpūtimai. Šią seką kartoti tol, kol žmogus atgaus sąmonę arba atvyks medikai.
3. Pačiam ar per aplinkinius palaikyti kontaktą su medikais – jie pasakys, ar netoliese yra defibriliatorius, jeigu yra – aplinkinių prašyti jį atnešti.
4. Jeigu atnešamas defibriliatorius – įjungti aparatą ir sekti jo garsinius nurodymus.
5. Svarbiausia – jeigu žmogus neatsigauna, nesustoti jo gaivinti, kol atvyks medikai.

Jeigu susmukęs žmogus sąmoningas, tačiau įtariama, jog sustreikavo jo širdis (skundžiasi skausmais krūtinės srityje, buvo praradęs sąmonę), reikia:

1. Kviesti greitąją medicinos pagalbą.
2. Pasodinti žmogų į pusiau sėdimą poziciją ir stengtis jį nuraminti.
3. Jeigu turite – duoti aspirino tabletę.
4. Laukti medikų ir būti pasirengus pradėti dirbtinį gaivinimą, jeigu žmogus prarastų sąmonę.