Kaišiadoryse svajonę įgyvendinęs šefas vikingas: nieko nežinojau apie šį kraštą

Vieną žinomiausių virtuvės šefų Lietuvoje, televizijos laidų vedėją Vylių Blauzdavičių kepsnių mėgėjai geriau atpažįsta šefo vikingo vardu. Žinomas kulinaras ilgai brandino svajonę atsidaryti restoraną nedidelėje, jaukioje gyvenvietėje tarp Vilniaus ir Kauno. Ši svajonė išsipildė ir jau netrukus, gegužės 14 d., Kaišiadorių rajono Kriaučiškių kaime bus atidarytas naujasis restoranas. Apie tai, kuo žymiausią šalies vikingą paviliojo Kaišiadorys ir kokios galimybės atsiveria vystant verslą geografiniame Vilniaus–Kauno dvimiesčio centre, kalbamės su Vyliumi Blauzdavičiumi.

Vyliau, gal gali papasakoti, kiek laiko veiki Kaišiadoryse, pažįstamas tau jau šis kraštas ar dar tik pažindiniesi su juo? Kaip atsiradai Kaišiadoryse? Kuo tave patraukė šis kraštas?

Atsiradau netikėtai, atvedė mane tiesiog paieškos, nieko daug nežinojau apie šį kraštą. Visų pirma susiradau vietą, kuri man labai patiko ir kurioje panorau vystyti savo verslą. Nuvažiavęs į šią vietą, pradėjau pažindintis su apylinkėmis. Pati vieta atvykti iš Vilniaus, kuriame gyvenu, yra labai patogi. Infrastruktūros prasme mieste yra labai daug gerų dalykų. Kaišiadorys gali pasiūlyti viską, ko man reikia verslo vystymui. Pati vieta ir viskas padaryta tiek man asmeniškai verslui vystyti, tiek ir pailsėti. Čia randu ramybę, mišką, ežerą ir šalia miestą. Tai labai patrauklu ir patogu.

Kiek laiko vykdai veiklą Kaišiadoryse?

Dabar jau yra daugiau negu 1,5 metų. Matau, kad tvarkoma infrastruktūra, tvarkomi keliai.

Teko girdėti, kad ketini ne tik maisto pramone užsiimti, ką jau darai Kaišiadoryse, bet ir restoraną atsidaryti. Papasakok apie savo planus šioje srityje.

Viena iš mano senų svajonių yra atsidaryti restoraną kur nors ne didžiuosiuose šalies miestuose. Vienais metais pabandėme Kaltanėnuose. Šiais metais dar vieną restoraną atsidarome Kaišiadorių rajone savo ceche. Čia mūsų svečius pasitiks kerinti gamta, jie galės stebėti, kaip dirba mūsų virtuvės šefai. Ką mes darome. Čia yra mano sena svajonė, aš manau, kad Kaišiadorys puikiai tinka įgyvendinti šią svajonę. Startuosime gegužės 14 dieną, dirbsime savaitgaliais, su kolektyvu labai ruošiamės ir laukiame. Vieta mums labai palanki. Visai šalia turime Kauną, netoliese ir Vilnius. Džiaugiuosi, kad patys kaišiadoriškiai aktyviai skambina ir klausinėja, kada bus galima atvažiuoti. Taip pat žmonės iš Elektrėnų. Faktiškai iš viso krašto, 100 km spinduliu. Vadinasi, poreikis tikrai yra. Atvažiuoti dabar, kai turime automagistralę, itin paprasta, kelionė tetrunka 40 min., ir tu jau esi vietoje.

Taigi, iš esmės išnaudoji dvimiesčio potencialą, kuri dvimiesčio verslą. Ir Vilnius, ir Kaunas tampa tavo taikiniais.

Tiesa, iš esmės mano planas toks ir buvo. Todėl ši vieta puikiai tiko mano tikslams. Žiūrėsime, kaip viskas atrodys realybėje, bet kol kas jaučiu, kad viskas turėtų vykti gerai.

Ar planuojate veiklą visus metus vykdyti? Galbūt tai bus labiau sezoninė iniciatyva gerėjant orams, kuomet vietos gyventojus ir krašto svečius vilios Kriaučiškių ežeras?

Kol kas vykdysime savo veiklas savaitgaliais, o ateities niekuomet negali žinoti. Visgi nuojauta kužda, kad tolesnė plėtra tikrai įmanoma.

Supratau. Vietovės privalumus įvardijai, tačiau su kokiais iššūkiais tenka susidurti. Pats esi iš Vilniaus. Kuo skiriasi verslas Vilniuje ir verslas Kaišiadoryse?

Iššūkių yra visada ir visur. Su kai kuriais iš jų lengviau susidoroti, su kitais kebliau. Kalbant apie Kaišiadoris, darbuotojų yra, žmonės nori dirbti, aplinka draugiška, norinti pagelbėti. Iššūkių, kad galbūt sudėtingiau atsivežti granulių kokių nors, aš nelaikau dideliu iššūkiu. Aišku pamatysime, kai prasidės restorano veikla, bet žiūrint į mūsų cecho veiklą, tai esu labai patenkintas žmonėmis, kurie pas mane dirba pareigingai ir atsakingai. Kaišiadoryse lengviau viskas valdosi negu Vilniuje ir ramiau (juokiasi).

Smagu girdėti, kad darbuotojai nenuvilia. Kiekvienas kuriantis verslą žino, kad  nėra lengva rasti gerų darbuotojų. Jau užsiminei, kad tavo patirtys Kaišiadoryse pakankamai šviežios. Bet galbūt prieš atvykdamas į Kaišiadoris turėjai kokį įsivaizdavimą ar šio krašto viziją?

Tiesą sakant, neturėjau jokio krašto įvaizdžio. Man Kaišiadorys buvo Terra incognita, nežinoma žemė. Viskas, ką žinojau apie Kaišiadoris, kad ši vieta yra tarp Vilniaus ir Kauno. Aš paprasčiausiai stebėjau skelbimus, kur galėčiau perkelti savo gamyklinę veiklą. Pirmą kartą užkliuvo man skelbimas. Praėjus mėnesiui, vėl užkliuvo, pagalvojau, kad čia kažkoks ženklas, nuvykau pasižiūrėti ir tai, ką radau, man labai patiko, todėl nusprendžiau čia įleisti šaknis. Viskas gavosi labai natūraliai, be didelės įtampos.

Nors pusantrų metų sąlyginai trumpas laikas, bet Kaišiadorių kraštas visgi dinamiška vieta. Kokių tau teko pastebėti pokyčių per šį laiką? Kokias tendencijas regi šiame krašte? Kuo gyvena Kaišiadorys tavo akimis?

Kol kas matau labai daug statybų, kas šiaip yra gerai, daug kelių remonto tvarkymo darbų. Tas kelias, prie kurio esame, mes vis dar tvarkomas, bet mieste mačiau nemažai užbaigtų projektų. Tai iš esmės regiu daug teigiamų pokyčių ir judėjimo į priekį. Ko dar trūksta? Tai didesnio maitinimo įstaigų pasirinkimo. Na bet čia mano gyvenimo būdas toks. Aš labai mėgstu skirtingose vietose pavalgyti ir paragauti jų patiekalų, tokia mano darbo specifika. Čia toks mano noras ir pastebėjimas, bet nebūtinai visiems to reikia.

Veikiausiai šie klausimai nėra tokie sudėtingi daugeliui žmonių, ne visi esame žymūs virtuvės šefai. Be to, iš dalies pats sprendi šį klausimą atsidarydamas restoraną. Tad pabaigai norisi paklausti, kaipgi vadinsis tavo restoranas? Kas sudarys Jūsų restorano asortimento pagrindą?

Mūsų restoranas vadinsis Cechas – smoke by Chef the Viking. Chef the Viking – mano prekės ženklas, smoke reiškia dūmus, o cechas yra ta vieta, kurioje mes viską ir darysime. Na, o kalbant apie asortimentą, jo pagrindas bus ant grotelių kepta mėsa ir kepsniai. Šie patiekalai – mūsų išskirtinis bruožas ir vizitinė kortelė, kurią drąsiai atsinešame į Kaišiadoris.