Koks mikroklimatas turi būti patalpose

Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma žmonių 80-90 proc. paros laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl ypatingai svarbus yra tinkamas patalpų mikroklimatas. Mikroklimatas – tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistų teigimu, tik optimalios mikroklimato parametrų vertės neturi neigiamo poveikio sveikatai. Šios vertės yra reglamentuotos Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“.

Nustatyta, kad šaltuoju metų laikotarpiu, kuomet lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė, kaip plius 10 0C, gyvenamosiose patalpose oro temperatūra turėtų būti 18-22 0C. Patalpose, kuriose miegama, ruošiamas valgis ši temperatūra galėtų būti keliais laipsniais žemesnė, o vonios, tualetų patalpose – keliais laipsniais aukštesnė.

Kitas svarbus veiksnys yra temperatūrų skirtumas. Temperatūros išmatuotos 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų skirtumas turėtų būti ne daugiau kaip 3 0C. Esant didesniam skirtumui, į aplinką perduodama daugiau šilumos, jaučiamas diskomfortas. Tai ypač aktualu šeimoms auginančioms mažus vaikus, kurie dažniausiai žaidžia ant grindų.

Gerai savijautai svarbi ir santykinė oro drėgmė. Gyvenamosiose patalpose ji turėtų būti 35-60 %. Esant didelei drėgmei ir žemai temperatūrai patalpose, kyla didelė pelėsio atsiradimo rizika. Pasaulinė sveikatos organizacija po dviejų metų išsamių tyrimų, nustatė, kad žmonės gyvenantys drėgnose, apipelijusiose patalpose net 75 proc. labiau rizikuoja susirgti kvėpavimo takų ligomis ir alergijomis.

Kalbant apie optimalų gyvenamųjų patalpų mikroklimatą reiktų nepamiršti ir oro judėjimo greičio. Oro judėjimas yra būtinas patalpose, nes priešingu atveju blogėja savijauta ir darbingumas. Oro judėjimo greitis gyvenamosiose patalpose turėtų būti nuo 0,05 m/s iki 0,15 m/s.

Šaltuoju metų laikotarpiu, gyventojai daugiau dėmesio turėtų skirti patalpų vėdinimui, nes tai vienas svarbiausių optimalų mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti kelis kartus per dieną, o virtuvę- net kelis kartus per valandą. Efektyviausias yra trumpas ir intensyvus vėdinimas, kuomet 10 minučių sudaromas skersvėjis. Rekomenduojama, kad tuo metu patalpose nebūtų žmonių.  Vidaus patalpų oro tarša laikoma vienu iš svarbiausių sveikatos rizikos veiksnių, todėl gyventojai turėtų pasirūpinti tinkamu mikroklimatu namuose.

Naujienos iš interneto