Lietuvoje – didžiausias žūčių keliuose sumažėjimas

Praėjusią savaitę Europos Komisija paskelbė preliminarius 2022 m. žūčių keliuose duomenis. Praėjusiais metais, eismo lygiui atsigavus po pandemijos, keliuose žuvo apie 20 600 žmonių, t. y. 3 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. Tačiau palyginti su 2019 m. – metais iki prasidedant pandemijai, keliuose žuvo 2 000 mažiau žmonių (−10 proc.). ES ir JT tikslas – iki 2030 m. perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių.

Skirtingos tendencijos valstybėse narėse

Visoje ES žūčių keliuose skaičius 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 3 proc., visų pirma dėl to, kad po pandemijos eismo lygis atsigavo. Svarbu tai, kad daugelis COVID-19 laikotarpiu pasiektų teigiamų rezultatų (įskaitant 17 proc. sumažėjimą 2019–2020 m.) nesuprastėjo. Palyginti su 2019 m., žūčių skaičius 2022 m. sumažėjo 10 proc.

Tačiau pažanga valstybėse narėse buvo labai nevienoda. Didžiausias sumažėjimas (daugiau nei 30 proc.) užfiksuotas Lietuvoje ir Lenkijoje, o Danijoje 23 proc. Kita vertus, per pastaruosius trejus metus žūčių keliuose skaičius tokiose šalyse kaip Airija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir Švedija išliko gana stabilus arba padidėjo.

Bendras šalių išsidėstymas pagal žūčių rodiklius, palyginti su laikotarpiu iki pandemijos, pasikeitė nedaug: saugiausi keliai tebėra Švedijoje ir Danijoje (atitinkamai 21 ir 26 žūtys milijonui gyventojų), o didžiausias rodiklis 2022 m. užfiksuotas Rumunijoje ir Bulgarijoje (atitinkamai 86 ir 78 žūtys milijonui gyventojų). Europos Sąjungoje milijonui gyventojų vidutiniškai tenka 46 žūtys keliuose.

Labiausiai paveiktos grupės

Remiantis turimais 2021 m. duomenimis (išsamių 2022 m. duomenų dar nėra), visoje ES 52 proc. žūčių keliuose įvyko kaimo keliuose, 39 proc. miestuose ir 9 proc. greitkeliuose. Trys iš keturių žuvusiųjų keliuose (78 proc.) buvo vyrai. Automobilių keleiviai (vairuotojai ir keleiviai) sudarė 45 proc. visų žuvusiųjų keliuose, pėstieji – 18 proc., dviračių motorinių transporto priemonių (motociklų ir mopedų) naudotojai – 19 proc., o dviratininkai – 9 proc. visų žūčių.

Tačiau miesto vietovėse šis pasiskirstymas labai skiriasi, nes pažeidžiami eismo dalyviai (pėstieji, dviratininkai ir motorinių dviračių transporto priemonių naudotojai) sudaro tik šiek tiek mažiau nei 70 proc. visų žūčių. Daugiausia eismo dalyvių miestuose žūsta eismo įvykiuose, susijusiuose su automobiliais ir sunkvežimiais, todėl būtina gerinti pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą.

Nors labai palankiai vertintina tai, kad daugelyje valstybių narių padidėjo dviračių transporto dalis judumo priemonių derinyje, didelį susirūpinimą kelia dviratininkų žūčių ES keliuose tendencija.  Tai yra vienintelė kelių eismo dalyvių grupė, kurioje per pastarąjį dešimtmetį neužfiksuota didelio žūčių skaičiaus sumažėjimo, visų pirma dėl nuolatinio gerai įrengtos infrastruktūros trūkumo. Pavyzdžiui, iš 2022 m. Prancūzijos pateiktų preliminarių duomenų matyti, kad, palyginti su 2019 m., dviratininkų žūčių padaugėjo 30 proc.