Mokytojų algų aritmetika: valdžia žadėjo rudenį, bet pažadus „ištirpino“ dar žiemą

Šį rugsėjį tūkstančiai Lietuvos pedagogų į klases sugrįžo tikėdamiesi apčiuopiamo piniginių papildymo. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) anksčiau garsiai deklaravo planus nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. mokytojų algas kelti dar 11,5 proc., realybė mokyklų kasdienybėje pasirodė kitokia. Už tą patį darbo krūvį šį rudenį mokytojai gauna lygiai tiek pat, kai gaudavo pavasarį, o skambūs pažadai pasiekė finišo tiesiąją gerokai anksčiau ir kukliau.

Atlikta analizė rodo, kaip politiniai kompromisai ir valstybės biudžeto manevrai pakeitė pradinius pažadus bei kodėl siekis mokytojų algas prilyginti 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) vėl tolsta į ateitį.

Pažadas: solidus šuolis nuo rugsėjo

Dar praėjusių metų pabaigoje, derinant derybines pozicijas su profesinėmis sąjungomis, buvo suformuluotas aiškus tikslas – 2026 m. rugsėjį pedagogų bendruomenė turi pajusti rimtą finansinį postūmį. Planuota, kad bazinis atlyginimas augs 11,5 procento.

„Mokytojų atlyginimų didinimas nėra biudžeto našta – tai investicija į šalies ateitį. Šiandien susitarimą su profesinėmis sąjungomis pavyko pasiekti – nuo 2026 m. rugsėjo 1-osios pedagogų atlyginimai didės 11,5 proc.“, – dar tuomet džiugiai kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Toks žingsnis turėjo užtikrinti, kad vidutinis mokytojo atlyginimas „į rankas“ užtikrintai peržengtų 2 000 eurų ribą ir taptų konkurencingu darbo rinkoje.

Realybė: ankstyvas, bet mažesnis kėlimas

Seimui patvirtinus 2026 m. valstybės biudžetą, valdžios strategija pasikeitė. Nuspręsta nelaukti naujų mokslo metų pradžios ir algas pakelti anksčiau – nuo 2026 m. sausio 1 dienos. Tačiau už šį „avansą“ teko sumokėti mažesniu augimo procentu: algos didėjo 8,41 proc. (0,71% per bazinį dydį ir 7,65% per koeficientus).

Kadangi visas šių metų didinimo limitas buvo išnaudotas sausį, nuo šio rugsėjo 1 d. joks naujas masinis algų kėlimas nebeįvyko. Mokytojas, dirbantis lygiai tokiu pačiu krūviu kaip gegužės mėnesį, savo sąskaitoje šį rudenį mato identišką sumą. Valdžios atstovai tai vadina laimėjimu, nes mokytojai didesnius pinigus gavo 8 mėnesiais anksčiau, tačiau patys pedagogai jaučiasi tiesiog apžaisti politinių manipuliacijų.

Profesinės sąjungos: „Tai akių dūmimas“

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovai į situaciją žiūri griežtai ir teigia, kad toks atkėlimas tebuvo triukas paslėpti mažesnį finansavimą.

Ką sako patys mokytojai?

Mokyklų koridoriuose nuotaikos toli gražu neatitinka ministerijos pranešimų spaudai optimizmo. Pedagogai atvirai pasakoja apie finansinę stagnaciją.

Skaičių kalba: pažadai ir realybė (už 1 etatą)

Šaltinis: Finansinė analizė ir ŠMSM duomenys. Konkretus neto atlyginimas priklauso nuo mokytojo stažo ir turimos kvalifikacinės kategorijos.

Kiek realiai gauna skirtingi mokytojai nuo šio rugsėjo? (Pavyzdžiai už 1 etatą):

• • Pradedantysis mokytojas (be kategorijos): gautas sausio kėlimas jų atlyginimą kilstelėjo iki maždaug 1 350 € – 1 450 € „į rankas“. Planuotas rudens kėlimas būtų leidęs pasiekti ~1 550 €.
  • Vyresnysis mokytojas (vidutinis stažas): šį rugsėjį už etatą gauna apie 1 550 € – 1 680 € „į rankas“.
  • Mokytojas metodininkas / ekspertas: jų atlyginimas už pilną etatą šiuo metu svyruoja tarp 1 750 € ir 1 950 € „į rankas“ (priklausomai nuo papildomų valandų už vadovavimą klasei ar sąsiuvinių taisymą). Tikėtasi, kad ši grupė rudenį užtikrintai peržengs 2 100 € barjerą.

Nematomas faktorius: infliacija prarijo sausio „priedą“

Ekonomistai pastebi ir dar vieną problemą, apie kurią valdžios atstovai linkę nutylėti. Kadangi 8,41 proc. padidinimas buvo pritaikytas dar sausio 1 d., iki šių mokslo metų pradžios rugsėjį praėjo net 8 mėnesiai. Per šį laikotarpį šalyje augusios paslaugų ir maisto kainos bei bendroji infliacija praktiškai visiškai amortizavo (suvalgė) šį priedą. Mokytojai į klasę rugsėjo mėnesį grįžo su ta pačia perkamąja galia, kokią turėjo praėjusių metų rudenį, nors oficialiai jų atlyginimų eilutė biudžete ir atrodo didesnė.

Kodėl matematika nesutapo?

Švietimo ekspertai išskiria tris pagrindines priežastis, kodėl pažadai subliūško:

1. 1. Tuščios biudžeto kišenės. Vyriausybė pripažino neturinti finansinių išteklių, kurie leistų atlyginimus reikšmingai kelti du kartus per metus. Pasirinktas politiškai saugesnis variantas – atiduoti mažesnę dalį iškart sausį.
   2. Bėgimas paskui nuvažiuojantį traukinį. Šalies bendras VDU rinkoje auga sparčiau, nei prognozuota. Valstybės kontrolė jau anksčiau įspėjo, kad norint pasiekti išsikeltą 130 proc. VDU kartelę švietime, valstybei gali tekti papildomai skolintis.
   3. Virškrūvių iliuzija. Oficialiojoje statistikoje matomas „gražus“ mokytojų vidurkis pasiekiamas ne dėl solidžių įkainių, o dėl to, kad mokytojai dirba 1,5 ar net 2 etatais, gelbėdami mokyklas nuo pamokų nedarbo.

Kol politikai džiaugiasi „paankstintu“ algų didinimu, mokyklose nuotaikos išlieka įtemptos. Švis rugsėjis dar kartą įrodė, kad švietimo strategijoje procentai ir datos gali lengvai keistis, o mokytojams už tą patį darbą tenka nešti tą patį finansinį krūvį.