Net ir laisvu nuo tarnybos metu Kaišiadorių PGT ugniagesys puolė į degantį namą gelbėti gyvybių

Spalio 14 dienos vėlyvą vakarą, 21 val. 21 min., ugniagesiai gelbėtojai sulaukė pranešimo, kad Kaišiadorių rajone, Palomenės sen., Neprėkštos kaime, Ežero g. 22 dega namas, viduje gali būti žmonių. Į įvykio vietą nedelsiant buvo išsiųstos Kaišiadorių PGT priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informuota Kauno GMP.

Paaiškėjo, kad pirmasis į nelaimės vietą atskubėjo Kaišiadorių PGT ugniagesys gelbėtojas Andrius Gresius, kuris gyvena tame pačiame Neprėkštos kaime. Apie gaisrą BPC pranešę vaikino draugai iškart nuvyko pas Andrių.

Išgirdęs apie kaimynystėje kilusi gaisrą, Andrius pasiėmė namuose buvusius gesintuvus ir nuskubėjo į nelaimės vietą. Per langą pamatęs, kad viduje siautėja liepsnos, vaikinas išdaužė jį ir pradėjo gesinimo darbus. Apmalšinęs liepsnas Andrius bandė patekti į vidų, tačiau dėl labai tirštų dūmų per langą patekti į vidų nepavyko.

Apibėgęs iš kitos namo pusės, vaikinas į degantį namą bandė patekti pro duris. „Atidaręs pirmas duris nušliaužiau iki sekančių. Tuomet atidariau jas, tačiau per aitrius dūmus toliau šliaužti negalėjau. Tam, kad liepsnos negautų daugiau deguonies, vėl uždariau duris ir iššliaužiau laukan. Po kelių akimirkų atvyko Kaišiadorių PGT ugniagesiai, kurie su kvėpavimo organų apsaugos aparatais įėjo į stipriai uždūmyto kambario vidų ir į lauką išnešė vieną vyriškį, kurį iškart pradėjome gaivinti. Deja, bet atvykę medikai konstatavo jo mirtį.“ – pasakojo Andrius.

Po kelių minučių ugniagesiai surado dar vieno, smarkiai apdegusio, 1974 m. gimusio, vyro kūną.

Andriui Gresiui spalio 14-oji buvo laisva nuo tarnybos diena. Jo pamaina Kaišiadorių PGT turėjo prasidėti tik sekančią dieną.

Kaip sakė pats Andrius, tai ne pirmas kartas, kuomet jo kaimynystėje jam tenka gelbėti žmones ir malšinti liepsnas. Prieš maždaug ketverius metus, kartu su tėčiu, jam taip pat teko gelbėti kaimyno gyvybę, kuomet dėl neatsargaus rūkymo užsidegė čiužinys. Laimei, tą kartą viskas baigėsi laimingai.

Vaikinas Kaišiadorių PGT ugniagesiu gelbėtoju dirba jau trečius metus. Kuklus, draugiškas ir nemėgstantis girtis savo žygdarbiais vaikinas nusprendė pasirinkti ugniagesio profesiją dėl to, kad ugniagesiu taip pat dirba ir jo tėtis Vidas. O šiame darbe monotoniškų dienų nebūna. Kiekvieną dieną vis kas nors naujo ir niekada negali žinoti, kas tavęs laukia vykstant į iškvietimą.

Ugniagesio darbas reikalauja ne tik gero fizinio pasirengimo, bet turi būti stiprus ir psichologiškai. Juk tikrai nelengva matyti, kai liepsnose dega žmonių turtas ar žūsta gyvybės.

Žmonėms, kurie laukia atvykstančių į nelaimės vietą gelbėtojų, atrodo, kad viena minutė trunka amžinybę. Tačiau nereikia pamiršti, kad ugniagesiai į iškvietimus vyksta ne su lengvaisiais automobiliais, o su keliolika tonų sveriančiais sunkvežimiais. Nelaimės ištikti žmonės dažniausiai nesugeba suvokti ir ką tik atvykusių ugniagesių klausimų apie artimiausius vandens telkinius ar pan., dėl ko jiems atrodo, kad į gaisrus ugniagesiai atvyksta neprisipildę vandens. Dažniausiai žmonės net nesuvokia, kad 7 ar daugiau tonų vandens, dirbant pilnu pajėgumu, ugniagesių autocisternos gali išpilti vos per kelias minutes. Tad artimiausią vandens telkinį atvykusiems į gaisravietę ugniagesiams reikia nurodyti iškart.

Kiekvieną gaisrą, autoįvykį ar kitą nelaimę, kurioje nukenčia ar žūsta žmogus, ugniagesiai, nors patys to ir neparodo, viduje taip pat išgyvena. Tad gerbkime tuos, kurie niekada nei vieno nepaliks nelaimėje ir patys pirmieji, rizikuodami savo gyvybėmis, atskubės padėti. Džiaukitės, jeigu šalia jūsų yra ugniagesys. Juk ne veltui šios profesijos atstovais Lietuvos ir viso pasaulio gyventojai pasitiki labiausiai.

P.S. Pokalbio pabaigoje Andriaus kolegos primygtinai prašė paminėti, kad jis vis dar laisvas, tad… Paminime 🙂