Šachtinių šulinių įrengimas ir priežiūra

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai (toliau – NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai) dažnai sulaukia gyventojų klausimų apie saugų šachtinių šulinių įrengimą bei jų priežiūrą. Šulinių įrengimą ir priežiūrą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 (toliau- Lietuvos higienos norma HN 43:2005). Šios higienos normos reikalavimai yra privalomi įrengiamiems ir naudojamiems šuliniams, kurių vanduo yra naudojamas gėrimui, maisto gamybai ir buitinėms reikmėms.

Šulinio vietos parinkimas

Teritorija, kurioje planuojama įrengti šachtinį šulinį turi būti švari, apsaugota nuo galimos mikrobinės ir cheminės taršos. Gyventojams rekomenduojama šulinio vietą parinkti atsižvelgiant į požeminio vandens tėkmės kryptį. Pagal gruntinio vandens srautą galimos taršos objektai (ūkiniai pastatai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės, trąšų, pesticidų, naftos produktų sandėliai, šiltnamiai ar intensyviai tręšiami daržai) turėtų būti žemiau negu šulinys. Jeigu tokios galimybės nėra, šių objektų atstumas iki šulinio turėtų būti ne mažesnis kaip 50 m. Kitu atveju, rekomenduojama prie šulinio sudaryti apsaugos zoną, kurios atstumas iki gyvenamojo namo 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės – 25 m, iki lauko nuotakyno – 15 m. Šulinio negalima įrengti polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos.

Šulinio įrengimas

Šachtinis šulinys įrengiamas pirmame nuo žemės paviršiaus neslėginiame vandeningajame sluoksnyje. Šulinį sudaro: atvirkštinis filtras, šachta, rentinys, stogelis, vandens pakėlimo įranga. Atvirkštinis filtras įrengiamas iš kelių smėlio ir žvyro sluoksnių, po 0,1–0,15 m storio. Bendras filtro storis turi būti 0,4–0,6 m. Šachta gali būti keturkampė arba cilindro formos. Kad būtų galima nusileisti į šulinio šachtą, jos sienelėse šachmatine tvarka kas 30 cm turi būti įmontuotos metalinių virbų pakopos. Rentinys turėtų būti ne žemesnis kaip 0,8 m. Jis gali būti betoninis, gelžbetoninis arba medinis. Aplink šulinį turėtų būti įrengiama 1,5 m gylio ir 0,7–0,8 m pločio plūktinė molio arba priemolio užtūra, kuri užpilama 20 cm storio žvyro sluoksniu. Žemės paviršiuje aplink šulinį reikia įrengti 2 m pločio akmenų grindinį, betoninę arba asfaltinę dangą su 5 laipsnių nuolydžiu nuo šulinio. Vandens pakėlimo įranga gali būti mechaninė arba elektrinė. Nesant galimybės įrengti siurblį, gali būti naudojamas suktuvas su pritvirtintu kibiru, viena arba dviem rankenomis, pakėlimo ratu arba svirtimi. Tokiu atveju šalia šulinio turi būti suoliukas kibirui pastatyti.

Šulinyje taip pat turi būti įrengtas vėdinimo vamzdis, iškilęs ne mažiau kaip 2 m virš žemės paviršiaus. Vėdinimo vamzdžio viršus turi būti apsaugotas sietiniu gaubteliu. Šuliniui įrengti naudojamos medžiagos ir gaminiai turi būti tinkami liestis su geriamuoju vandeniu. Svarbu, kad iš jų į vandenį neišsiskirtų sveikatai kenksmingos medžiagos, nebūtų sudarytos sąlygos mikroorganizmų augimui bei nebūtų pakeistos vandens juslinės savybės. Įranga turi būti sandari ir saugi, kad nebūtų teršiamas vanduo kenksmingomis medžiagomis iš grunto.

Šulinio priežiūra

Siekiant apsaugoti vandenį nuo užteršimo 20 m spinduliu aplink šachtinį šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą.

Šuliniai pagal poreikį turi būti valomi ir remontuojami. Valant šulinį išpumpuojamas ar išsemiamas vanduo, išvalomas dugnas, nuvalomos rentinio sienelės, jeigu reikia, suremontuojamos. Dumblas turi būti užkasamas 0,5 m gylio duobėje, iškastoje ne mažesniu kaip 20 m atstumu nuo šulinio, prieš tai užpilus 10% chlorkalkių tirpalu.

Išvalytus šulinius dezinfekuoti reiktų pagal epidemiologines reikmes (kai vandens mikrobiologiniai rodikliai neatitinka saugos ir kokybės reikalavimų) ir profilaktiškai – esant užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, plintančių per vandenį, rizikai, įrengus naują šulinį ar jį suremontavus. NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai nurodo, kad šulinių dezinfekciją gali atlikti tik įmonės, turinčios privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo licenciją.

Naudojamo vandens sauga ir kokybe turi rūpintis šulinių savininkai. Lietuvos higienos normoje HN 42:2005 nurodyta, kad gyventojams rekomenduojama ne rečiau kaip vieną kartą metuose atlikti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Atliekant vandens saugos ir kokybės tyrimus turi būti nustatytas bent žarninių lazdelių skaičius (mikroorganizmų skaičius 100 ml), žarninių enterokokų skaičius (mikroorganizmų skaičius 100 ml); nitratų, nitritų, amoniako kiekis, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis. NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai rekomenduoja dėl šių tyrimų kreiptis į akredituotas (atestuotas) laboratorijas.