Saugiam eismui Kaišiadoryse probleminiai krūmai nebetrukdys: savivaldybės darbuotojai su pagalbininkais patys juos iškasė

„Šių metų rugsėjo 5 d. po pietų šauni kompanija per 3 val. persodino 43 lanksvas iš problematinių Gedimino g. vietų“ – savo Facebook’o paskyroje rašo Kaišiadorių rajono savivaldybės Mero pavaduotojas Darius Vilimas.

„Dažnai būna gyvenime, kai net pats gražiausias augalas, pasodintas į netinkamą vietą, vietoj to, kad papuoštų ją ir skleistų grožį, tampa tik pajuokos objektu arba pavojingu visuomenei. Taip prieš dvejus metus nutiko ir su pilkšvosiomis lanksvomis, pasodintomis įgyvendinant Kaišiadorių miesto Gedimino gatvės prieigų rekonstravimo projektą. Vietoj to, kad įgyvendinus projektą ir tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams būtų užtikrintas matomumas ir saugumas, pačiose judriausiose ir problematinėse gatvės vietose buvo pasodintos pilkšvosios lanksvos (Spiraea x cinerea) ‘Grefsheim’. Liūdina tai, kad prieš dvejus metus nepavyko perkalbėti projekto įgyvendintojų nuo šio sprendimo.“ – apie tai, kas visiems buvo akivaizdu, bet tik ne projekto įgyvendintojams, rašo Darius Vilimas.

„Pilkoji lanksva – tai nuostabus krūmas svyrančiomis šakomis, kuris nekarpomas užauga iki 2 m aukščio ir maždaug tiek pločio. Gražiausiai šios veislės krūmas atskleidžia savo grožį augdamas parkuose ir vejose, kai jam leidžiama augti laisvai, tik minimaliai formuojant lapiją. Pilkšvoji lanksva žydi balandžio – gegužės mėnesiais, krūmo žiedai susiformuoja ant antramečių šakų. Todėl per daug karpyti nerekomenduojama, nes mažiau žydės. Ypač dekoratyvi pilkšvoji lanksva būna žydėjimo metu. Ji viena gražiausių lanksvų, žydinčių pavasarį. Įvertinant tai, kyla klausimas, kodėl iš kelių šimtų lanksvų veislių (tarp kurių yra ir žemaūgių, ir auksalapių), prie judriausių ir pavojingiausių Gedimino gatvės vietų buvo pasirinkta sodinti būtent pilkšvąją lanksvą. Aišku, galima nuolat karpyti pilkšvąsias lanksvas, tačiau tuomet matysime tik vargstančius krūmus, kurie neatskleis savo tikrojo grožio žiedais. Jeigu buvo noras turėti karpomas gyvatvorias, reikėjo rinktis ligustrus, kaulenius arba buksmedžius.“ – apie abejotinus projektuotojų sprendimus viešai mąsto Mero pavaduotojas.

Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Nekarpomos pilkšvosios lanksvos jau per pirmus metus išvešėjo taip, kad norint iš šalutinių gatvelių įvažiuoti į Gedimino g. reikėdavo pavojingai iškišti į gatvę net pusę lengvojo automobilio. Juk ne visi miestiečiai važinėja džipais ir aukštais „mikrobusais“. Savivaldybės administracija ir Tarybos nariai pradėjo gauti pagrįstus gyventojų skundus, kad tai vienur, tai kitur prie Gedimino g. prieigų kyla pavojingos avarinės situacijos. Atėjo rugsėjis ir prasidėjo nauji mokslo metai, miestas prisipildė mokinių, automobilių gatvėse padaugėjo. Ypač pavojinga Gedimino g. tapdavo rytais, per pietus ir po darbo valandų, pradėjo formuotis kamščiai. Dėsninga, kad paskutiniame rugpjūčio 26 d. Tarybos posėdyje daugelis Tarybos narių išreiškė susirūpinimą dėl eismo saugumui ir pėstiesiems pavojų keliančių augalų problemos.

Nebuvo galima ilgiau delsti ir laukti. Visi sprendimai buvo priimti skubos tvarka aptarus problemas su savivaldybės meru V. Tomkumi, projekto administratore S. Bliujiene, administracijos želdynų komisija ir dendrologais. Su miesto seniūnija dar ketvirtadienį buvo paženklintos 7-ios pačios problematiškiausios Gedimino g. vietos. Tai išvažiavimas į Gedimino g. iš IKI aikštelės į dešinę pusę, išvažiavimas iš pietų kavinės ,,Pas Kristiną“ aikštelės į kairę pusę, išvažiavimas iš Humanos aikštelės į kairę pusę, išvažiavimas iš J.Basanavičiaus g. į kairę pusę, išvažiavimas iš Birutės g. į kairę pusę, išvažiavimas nuo auto mokyklos (Gedimino g. Nr. 45) į kairę pusę, išvažiavimas nuo Kaišiadorių bibliotekos į dešinę pusę.

„Darbas sekmadienio popietę pagal suderintą planą vyko sklandžiai. Pirmosios komandos nariai iškasinėjo Kaišiadorių seniūnijos paženklintus krūmus ir krovė į tuščią priekabą. Iš paskos važiuojantys likusieji komandos nariai vykdė aplinkos sutvarkymo darbus: iš antrosios priekabos buvo iškasamas derlingas dirvožemis užlyginant duobes, kartu buvo nušluoti šaligatviai, pasėta veja. Lanksvų sodinimo vieta ir laikas buvo parinkta neatsitiktinai, atsižvelgiant į rugsėjo 4 d. Žaslių miestelio aikštėje Tradicinių amatų ir folkloro šventėje sutikto daktaro Algirdo Amšiejaus patarimus. Sodinimui buvo pasirinkta valstybinė žemė į dešinę pusę nuo paminklo Kaišiadorių rajono tremtiniams bei politiniams kaliniams atminti, šalia pėsčiųjų tako – promenados. Greta pėsčiųjų tako į geležinkelio pusę kas 1,5 m pagal kiekvieno augalo šaknų dydį buvo iškastos duobės. Būsimos lanksvų augimvietės buvo praturtintos CONDIT decor trąšomis, kurios skatins lanksvų prigijimą, augimą ir stiprins jų atsparumą ligoms. Per 3 valandas iš viso buvo persodinti net 43 probleminiai lanksvų krūmai. Smagu tai, kad krūmų sodintojus sveikino ir dėkojo pravažiuojantys kaišiadoriečiai. Prireikė net trijų ,,reisų“, kol visi probleminiai krūmai buvo iškasti ir pervežti į naują jų sodinimo vietą.“ – apie sklandų sekmadienio popietės darbą rašo D. Vilimas.

Kaišiadorių rajono savivaldybės Mero pavaduotojas taip pat dėkoja visiems savanoriškos talkos talkininkams: Voldemarui Maziliauskui, Linui Lazauskui, Jolantai Armonavičienei, Ramūnui Masaičiui, Joanai Jocienei, Tautvydui Lazauskui. O persodintiems augaliukams linki pavasarį mus nudžiuginti baltų žiedų kekėmis.

„Tikiu, kad nuo šiol eismas Kaišiadoryse taps saugesnis ir važiuojantiems, ir pėstiesiems ir ypač mokinukams.“ – rašo Mero pavaduotojas. Ir, ko gero, šiai D. Vilimo minčiai pritars visi kaišiadoriečiai.

Remiamas turinys:
Naujienos iš interneto