Savadarbis, iš plastikinių butelių padaromas ir be elektros veikiantis oro aušintuvas

Aišku, Lietuvoje ne tokie karščiai, kad reikėtų imtis kraštutinių vėsinimosi priemonių. Vis dėlto jei karštis viename ar kitame Žemės kampelyje jus priremtų prie sienos taip, kad sunku net judėti, o apie kondicionierių (ką ten kondicionierių – apskritai apie elektros energiją) galima tik pasvajoti, prisiminkite šį nemokamą Bangladešo gyventojų vėsinimosi metodą.

Jam reikės: lango sienoje, keliasdešimties plastikinių butelių, lango rėmo išmatavimus atitinkančios savadarbės langinės su skylėmis butelių kakleliams sukišti.

Plastikinius butelius reikia perpjauti perpus ir į langinės ertmes (ertmių skersmuo analogiškas butelio kakliuko viršutinės dalies skersmeniui) sukišti taip, kad siauroji butelio dalis (kaklelio pusė) būtų atgręžta patalpų pusėn, o plačioji nupjauto butelio dalis – lauko pusėn. Ir štai tokį savadarbį “tinklelį nuo šilumos” įstatykite į atvirą langą sienoje.

Šio įrenginio principas nesudėtingas. Išbandykite jį patys: pamėginkite į delną papūsti plačiai atverta burna. Delnas netrukus pajus šilto oro gūsį. Paskui pamėginkite į delną papūsti vamzdeliu sudėtomis lūpomis – taip, kaip pučiame vėsindami per karštą maistą. Oro gūsis bus gerokai vėsesnis.

Tokiu pat principu veikia ir šis išradimas: pro didelę atvirą lango ertmę į patalpas plūsta šiltas oras, o jei tą angą susiaurinsime į daugybę mažesnių – patalpon plūs vėsesnis oras. Žinoma, radikalaus vėsumo tikėtis nereikia – temperatūra atvės gal tik kokiais 5 laipsniais. Tas 5 laipsnių skirtumas, kai ore tvyro +40 laipsnių karštis kažin ar išgelbės, bet jutiminė temperatūra galbūt padės jaustis geriau – pro tokį improvizuotą skylėtą langą plūs vėsesnio oro srautas.