Savanoriavimas – abipusiai mainai. Tai ką duodi kitiems, sau gauni dvigubai daugiau

Kauno apylinkės teisme lapkričio 28 d. sukako ketveri metai nuo Savanorių tarnybos įkūrimo pradžios.  Ta proga dar kartą prisiminkime savanorystės sampratą, idėją, susipažinkime su Kauno apylinkės teismo savanoriais, gražiomis jų mintimis apie šią veiklą, iššūkius ir šviesius ateities planus.

Apie savanorystę ir teismo savanorius trumpai

„Savanorystė – visuomenės veidrodis, atspindintis tai, kas rūpi žmonėms“ (Neringos Kurapkaitienės ir Monikos Kėžaitės-Jakniūnienės knyga „Būk savanoris – keisk pasaulį“) – tai vienos savanorės pasirinkta citata, apibūdinanti kaip ji supranta savanorystę. Beje, visą tekstą lydinčios citatos, taip pat savanorių pasirinktos garsių žmonių mintys apie savanorystę.

Savanorystė – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Jos paskirtis – nauda visuomenei ir asmeniui, bendradarbiavimas bei įvairovė ir lankstumas. Savanorio veikla yra oficialiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme.

Teismo savanoriai dalyvauja savanoriškoje veikloje, įgyja asmeninės, socialinės ir profesinės kompetencijos, darbo patirties bei užtikrina paramą nusikaltimų aukoms ir liudytojams. Taip pat vykdo kitas savanoriškos veikos sąlygas.

Galima pasidžiaugti, kad ne vienerius metus ir Kauno apylinkės teisme sėkmingai veiklą vykdo  Savanorių tarnyba,  kurios sudėtis nors ir kinta (kai kurie savanoriai lieka dirbti teisme pagal darbo sutartį, kiti išeina užsiimti kita veikla), tačiau nuolat pasipildo naujais nariais, kurių vertybės ir tikslai sutampa su Kauno apylinkės teismu.

Didžiuojamės, kad šiuo metu Kauno apylinkės teisme neatlygintinai savanoriškas paslaugas teikia net 11 savanorių. Tai –  drąsūs ir iššūkių nebijantys jauni žmonės:

Savanorių tarnybos senbuvė ir neoficiali savanorių kuratorė – Jurgita, taip pat Karolina K., Gintarė, Marija, Ernesta, Teresė Gabija, Vyginta, Hubertas – būsimieji teisininkai, Juozas, pasirinkęs politikos mokslus, Karolina G.– psichologijos studentė bei Aistė M. – 12 klasės moksleivė, ketinanti studijuoti teisę.

Galimybė iš arčiau pamatyti teismą, jo darbą

Jaunieji savanoriai pasakoja, jog pasirinko savanorystę teisme todėl, kad norėjo išbandyti kitą sritį. Jurgita teigia, kad nori pasižiūrėti į teismo gyvenimą kitu kampu, patikrinti save nekasdieniškose situacijose. Kiti gi nori iš arčiau susipažinti su teismu bei teismo procesais. Taip pat, be galo žavi galimybė padėti asmenims, kuriems reikia pagalbos ar palaikymo. Mano, kad tai yra indėlis į pilietiškumą ir tai atitinka jų asmeninius lūkesčius. „Kiekvienas, turintis papildomo laiko savo dienotvarkėje, gali prisidėti, gerinant visuomeninį santykį, suteikiant žmogui komforto jausmą įvairioje aplinkoje, tiesiog su juo bendraudamas jam rūpimais klausimais“. – džiaugiasi Hubertas. Teresė Gabija pažymi, kad jos savanoriavimo tikslas – išnaudoti savo laisvą laiką produktyviai ir naudingai tiek savo, tiek aplinkinių naudai, taip pat susipažinti su kitais, studentais studijuojančiais teisę, pasidalinti savo idėjomis bei tikslais.

Būsimi teisės, politikos mokslų ir psichologijos profesionalai įsitikinę, jog savanoris tai žmogus –kūrėjas, kuris padeda sukurti aplinką, kurioje jaučiamės saugiau bei labiau savimi pasitikintys.

Daugelis savanoriauja ne pirmą kartą

„Savanoriavimas – abipusiai mainai, tai ką duodi kitiems, sau gauni dvigubai daugiau.“– teigia Kauno apylinkės teismo savanoriai.

Keletas iš savanorių jau yra pabandę šią prasmingą veiklą kitur: įstaigose, maisto banko akcijose, gyvūnų prieglaudose, karantino metu 1808 linijoje, ar net botanikos sode, pvz. kaip Karolina G., ir jau tuomet suprato, kad savanorystė –  puikus būdas patikrinti save bei išmokti kažko naujo. Jaunieji teismo pagalbininkai mano, kad savanoryste labai lengva užsikrėsti, nes kai pradedi savanoriauti vienur, visada kyla klausimas, o kur galima dar? Prisipažįsta, kad savyje atranda naujus pomėgius, įgūdžius, susipažįsta su įvairiais žmonėmis.

Verta akcentuoti, kad Juozas yra savanoriavęs tarptautinėje ne pelno siekiančioje, nepolitinėje pasaulio jaunimo valdomoje organizacijoje AIESEC, kur buvo neįkainojama patirtis dirbant su kitais jaunais žmonėmis ir taip pat darbas su užsienio piliečiais, kas leido pažinti kitas kalbas, kultūras, žmones, išmokti kalbėti prieš didelę auditoriją ir pan. Pavyzdžiui, Vyginta dar savanoriauja universitete įvairiuose renginiuose, taip pat yra pirmakursių mentorė, kuri padeda pirmo kurso studentams susiorientuoti studijose bei pačiame universitete.

Žavi kitų žmonių šypsenos

Teismo savanoriai tikina, kad savanorystė – puikus savęs pažinimo bei ugdymo būdas. Visi sutaria, kad tai prasmingiausiai praleistas laikas. Darbas Savanorių tarnyboje žavi tuo, kad po suteiktos pagalbos žmonės atsidėkoja nuoširdžia šypsena. „Smagu išbandyti save skirtingose veiklose, kuriose gali atrasti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes ir būti gerų darbų dalimi, žinant, kad pagalba yra naudinga, ir kad tuo prisideda prie gerų darbų“. – sako Karolina K. Tai puiki galimybė pažinti naujus žmones, naują aplinką, bei tai prisideda prie naujų žinių įgijimo, tobulėjimo. Be to, džiaugiasi, kad  savanoriaudami išmoksta įvairių dalykų, tokių kaip – lyderystė, žmogiškųjų išteklių valdymas ir apskritai, yra įsitikinę, jog savanorystė leidžia pasijausti taip, kad nešvaistai laiko veltui, o nuveiki kažką prasmingo savo miestui, bendruomenei. „Žavi noras padėti žmonėms, nesitikint nieko už tai, nuoširdus bendravimas, vis naujos užduotys, kurias atliekame vardan teisingumo įstaigos gerovės“. – akcentuoja Teresė Gabija.

Iššūkiai, su kuriais tenka susidurti teisme

Nors kai kurie savanoriai yra ką tik įsilieję į kolektyvą ir su jokiais iššūkiais teisme dar nėra susidūrę, juolab ir dėl užgriuvusios pandemijos nespėjo kaip reikiant įsilieti į savanorių gretas, tačiau tai pabandę mano, kad didžiausias iššūkis, lydintis šioje veikloje – stebėti žmonių emocijas bei išgyvenimus ir stengtis ramiai į tai reaguoti. Savanoriavimo teisme patirties turintys savanoriai teigia, kad sunkiausia – bendravimas su įvairiais žmonėmis, mokėjimas kiekvieną suprasti, kita vertus, mokėjimas paaiškinti, kad tave suprastų. Tačiau visi vieningai sutinka, kad svarbiausia šiame darbe yra nuoširdumas ir kantrybė.

Pasak Juozo: ­–„Teismas – tai ne ta vieta, kuriame visi juokiasi ir būna laimingi, čia žmonės ateina su rimtomis problemomis: prislėgti skyrybų, artimojo ar savo padarytų klaidų, todėl didžiausiu iššūkiu tampa psichologinė atmosfera“.

Svarbi patirtis

Teismo savanoriai tikisi sukaupti puikių prisiminimų, įgyti patirties įvairiose situacijose, patobulėti ir praplėsti akiratį gyvenimiškose situacijose bei artimiau susipažinti su tam tikrais teisme vykstančiai procesais. „Ir žinoma, kaip teisės studentams, aktualu susipažinti su teismine sistema ir suprasti ar teismas yra ta vieta, kur norėtų dirbti ateityje“. – nuoširdžiai teigia Marija. Tai puiki galimybė praturtinti turimas žinias teismine informacija, dar labiau ugdyti komunikabilumo savybę, bendraujant su įvairiais žmonėmis, įgytas žinias panaudoti ateityje siekiant bendro tikslo.

Kadangi daugeliui savanorystė tik prasideda, todėl neturi jokių didelių lūkesčių, svarbu – pasiimti viską, ką tik suteikia nauja veikla. Svarbiausia, kad savanorystė suteikia galimybę jaustis teismo dalimi, nors ir teisės studijų  dar nėra baigę, tikisi ir ateityje išlikti teismo dalimi, vykdant teisingumą.

Ateities planai

Tiek teisės, tiek psichologijos ir politikos mokslų studentai ateitį sieja su savo studijuojama profesija. Kai kuriems pagrindinis gyvenimo tikslas yra laiminga šeima, o vėliau seka gyvenimo pamatas, kurį dažnai apibūdina kaip mylimą darbą, taigi, ateityje planuoja tapti puikiais teisininkais ir specialistais.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis, kiekvieną teismo savanorį pasveikinęs asmeniškai, pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo savanoriai yra tvirti, spinduliuojantys gerumą ir šilumą. „Šioje veikloje reikia ne teisinių žinių, o begalinės kantrybės, gebėjimo suprasti, greitai orientuotis ir troškimo padėti.“ – pažymėjo teismo vadovas, dėkodamas savanoriams už šią prasmingą veiklą.