Tirpstant ledui Kaišiadorių ugniagesiai tobulino įgūdžius gelbstint lede įlūžusius žmones (video)

Šylantys orai kasdien vis labiau tirpdo vandens telkinių ledą. Ugniagesių gelbėtojų teigimu, šiuo metu jis yra gana apgaulingas ir lipti ant užšalusių vandens telkinių nerekomenduoja. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad gyventojai visada turi įvertinti galimą pavojų, iškylaudami ar žvejodami ant užšalusių upių ar kitų vandens telkinių, kurių ledas jau gali būti nesaugus.

Šiandien Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai ant Kaišiadoryse esančio Ščebnicos tvenkinio surengė pratybas, kuriose tobulino savo gelbėjimo ant ledo įgūdžius. Buvo imituojamos situacijos, kai ežere ant ledo įlūžta žmogus. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai su rogių pagalba greitai nušliuožia iki vandenyje atsidūrusių savo kolegų, prisiriša juos virvėmis, užsikelia ant rogių, o krante esantys gelbėtojai virve skubiai roges su „nukentėjusiuoju“ traukia kranto link. Ant vandens telkinio esant ledui ir gavus tikrą aliarmą apie įlūžusį žmogų, priklausomai nuo situacijos, greičiausiai vyktų tokia pati gelbėjimo operacija. Tad labai svarbu atsidūrus vandenyje stengtis neeikvoti savo jėgų ir kuo ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje, kol iki jūsų atvyks gelbėtojai.

Ugniagesiai gelbėtojai, laisvu nuo tarnybos metu, kuomet netenka vykti į gaisrus ar kitus gelbėjimo darbus, nuolatos tobulina savo įgūdžius, kad ištikus nelaimei būtų kuo geriau pasiruošę. Juk kartais net kelios sekundės gali kainuoti žmogaus gyvybę. Todėl yra labai svarbu skambinant skubios pagalbos tarnybų numeriu 112 įdėmiai klausytis pareigūnų instrukcijų ir atsakyti į visus papildomus klausimus. Gelbėtojai į nelaimės vietą būna išsiunčiame nedelsiant ir, kol jie vyksta, Bendrojo pagalbos centro operatoriai stengiasi surinkti kuo daugiau svarbios informacijos, kurią galėtų perduoti ir patikslinti jau į nelaimės vietą vykstantiems gelbėtojams. Turint kuo daugiau informacijos gelbėtojai jau kelyje gali žinoti kas jų laukia ir tinkamai tam pasiruošti negaištant papildomo laiko atvykus į nelaimės vietą.

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad vanduo daug lėčiau užšąla ten, kur auga žolės, įkritę medžių šakų ar kitų daiktų, iškirstos eketės, ledas užsnigtas ar teka povandeninės srovės. Tokiose vietose ledas būna trapus ir plonas. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas dar pavojingesnis upėse ir vandens telkiniuose su įtekančiais upeliais ar šaltiniais.

Tvirtas ledas visada mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba gelsvas ledas yra netvirtas. Niekada nelipkite ant pabalusio ledo, nes jis būna iškorėjęs ir nestiprus. Vieną žmogų išlaiko 7 cm, o grupei žmonių išlaikyti būtinas ne plonesnis kaip 12 cm storio ledas. Pajutus, jog ledas linksta ar pradėjo traškėti, kad neįlūžtumėte, turite padidinti atramos į jį plotą, t. y. atsiremti į ledą rankomis ir gulint šliaužti į krantą.

Už bato ar kitoje greitai pasiekiamoje visuomet turėkite užsikišę ledo smigius. Jie padeda įsikabinti, jei ledas įlūžtų. Būtinai vilkėkite gelbėjimo liemenę su atšvaitais.

Ką daryti, jei įlūžote?

Svarbiausia – nepanikuokite, stenkitės išsilaikyti vandens paviršiuje. Darydami nereikalingus judesius išeikvosite energiją. Įlūžęs ropškitės ant ledo tik į tą pusę, iš kurios atėjote. Sliuokite ant ledo ne visu kūno svoriu, plačiai išskėtęs rankas – taip padidinsite atramos plotą. Pasistenkite kiek galima labiau krūtine užgulti ledą, o po to atsargiai iškelkite vieną koją po kitos. Turint ledo smigius visas šis procesas kur kas pagreitėtų. Jeigu užčiuožėte ant ledo, kuris jau nebelūžta, niekuomet nebandykite stotis – irkitės rankomis gulėdami ant pilvo arba ridenkitės iki kranto. Tik pasiekęs krantą bėkite, kad sušiltumėte, ir ieškokite šiltos vietos, kur galėtumėte nusivilkti šlapius drabužius.

Ką daryti jeigu įlūžo kitas žmogus?

Veikti reikia greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Jei pastebėjote skęstantį asmenį, pirmiausia kvieskite pagalbą telefonu 112 ir garsiai bendraukite su skęstančiuoju. Sakykite, kad skubate į pagalbą, kad pagalba jau atvyksta, taip truputį nuraminsite nelaimėlį, suteiksite jam jėgų ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje. Psichologinis palaikymas tokioje situacijoje yra ypač svarbus. Garsiai bendraudamas atkreipsite ir kitų galinčių padėti žmonių dėmesį. Artintis prie eketės, kurioje yra skęstantysis, reikia labai atsargiai – geriausia šliaužte ir plačiai išskėtus rankas. Jeigu yra galimybė, po savimi pasidėkite kokį plokščią daiktą, pavyzdžiui, lentą. Prišliaužti prie pat eketės krašto ir duoti skęstančiajam rankos negalima, kadangi galite įlūžti ir jūs pats. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, medžio šaką, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.