Prie Nemuno įsikūrusių dabartinių miestų ir miestelių istorija yra glaudžiai susijusi su šia svarbiausia šalies upe, kuri daugelį amžių buvo transporto, prekybos ir kultūrinės apykaitos keliu bei svarbia jungtimi. Lapkričio – gruodžio laikotarpiu Alytuje, Birštone, Druskininkuose, Merkinėje ir Rumšiškėse pristatoma nauja keliaujanti paroda „Upė, kuri (pa)statė miestus“ kviečia prisiminti praeityje aktualią Nemuno kultūrinę reikšmę, koks buvo požiūris į upę ir kaip kito žmogaus ir upės santykis.
Nemuno vidurupis, nuo Druskininkų iki Kauno, su upės vingiais ir kilpomis, miškingomis pakrantėmis, senąsias gyvenvietes ir pilis menančiais piliakalniais yra vienas vaizdingiausių ir įdomiausių. Šimtmečius šiame upeivystei sudėtingame upės ruože virė gyvenimas. Žemyn upe iš šių apylinkių buvo plukdoma mediena. Į ilgas keliones vandeniu leisdavosi vytinės ir baidokai. Tempdami prieš srovę laivus vytininkai ar pėsčiomis pakrantėmis parkeliaujantys sielininkai, jau be krovinių, sugrįždavo į savo gimtąsias vietas.
Parodos „Upė, kuri (pa)statė miestus“ istorinę dalį rengęs istorikas dr. Gediminas Kasparavičius daugiau nei dešimt metų gilinasi į upeivystę Nemunu ir yra dviejų knygų autorius. Šioje parodoje – dėmesys sielininkystei.
„Šimtmečius gyvavęs sielininkystės amatas išsiskyrė ne tik sudėtingu ir varginančiu darbu, tačiau ir savitomis tradicijomis bei kalbos žargonu. Upėje sutinkamos kliūtys, seklumos, rėvos, slenksčiai bei darbo įrankiai vadinti profesine Nemuno sielininkų (troptininkų) ir upeivių kalba. Tikriausiai nesuskaičiuosime ir tiek daug padavimų, mitologinių vietų, legendų Nemune kaip šiame ruože“.
Daugelis šių pasakojimų, tikėtina, gimė iš upeivių, sielininkų kasdienybės ir buvo perduodami iš lūpų į lūpas. Paroda supažindina su sielininkų darbo pobūdžiu, tradicijomis, savitu profesiniu žodynu bei kitais su gyvenimu prie upės ir su upe aspektais.
„Upė, kuri (pa)statė miestus“ parodai sukurtas unikalios architektūros ekspozicijos stendas. Jame atpažįstami burinio laivo, vantinio tilto ar Nemunu plukdytų sielių motyvai primena, kad šimtus metų Nemunas veikė kaip kelias ir kaip jungtis, kuri pakrančių gyvenvietes ne tik skyrė, bet taip pat artino ir jungė. Pateikiami istoriniai ir urbanistiniai tekstai, vizualūs grafiniai elementai, gausu interaktyvių detalių, kurios padeda atskleisti kiekvienos su paroda lankomos prie Nemuno įsikūrusios gyvenvietės santykį su upe bei supratimą apie upių reikšmę miestų ir miestelių formavimuisi, jų ekonominiams ryšiams bei socialinei raidai.
Šios parodos sumanytojas ir jos architektas – menotyrininkas dr. Justinas Kalinauskas. „Kiekviena pristatoma vietovė turi savitą santykį su Nemunu: vienos per kurortinę-rekreacinę, kitos per istorinę-prekybinę, dar kitos – per pramoninę prizmę“. Šioje atkarpoje planuota ir didelių su Nemuno išteklių panaudojimu susijusių infrastruktūrinių projektų vizijų, kurias įgyvendinus, tikėtina, Nemuno kilpos būtų neatpažįstamai pakitusios.
Parodos lankytojai kviečiami gyvai tyrinėti Nemuno tiltus ir laivus, keltus, hidroelektrines bei svarbiausius, sielininko darbe naudotus įrankius, upės kelyje sutiktus gamtinius ir mitologinius objektus bei potvynius.
„Šiandien mes mąstome jau visiškai kitaip, į Nemuną žvelgiame per kompleksišką ekologinį, kultūrinį, rekreacinį ir socialinį žvilgsnį, o praeities ambicingos idėjos leidžia svarstyti, bandyti geriau suprasti bei atsakyti į klausimą, kas kuria šių miestų ar miestelių tapatybę šiandien?“, – parodos „Upė, kuri (pa)statė miestus“ organizatoriai kviečia į jos pristatymus ir diskusijas su bendruomene aptarti prie Nemuno įsikūrusių gyvenviečių urbanistinę raidą, upės įveiklinimą praeityje, upių miestų ir miestelių vizijas ir perspektyvas.
Tai jau antroji kūrybinės komandos paroda. 2025 metų rudenį keliaujanti Nemunu plaukusius plokščiadugnį laivą ar garlaivį primenanti ekspozicija pasakojo apie žemupį.
Projektą „Upė, kuri (pa)statė miestus: Nemuno vidurupio upeivystės atmintis“ vykdo su upių kultūros gaivinimu dirbančios grupės – upių tyrimų platforma „TẽKA“ ir kultūrinė iniciatyva „Švęskime upę!“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Avinas Šią savaitę netrūks energijos ir noro imtis naujų darbų. Vis dėlto verta atsirinkti prioritetus,…
Lietuvoje įsitvirtina tikrasis lapkritis – ramūs, rudeniški, tačiau pilkumu pasižymintys orai. Remiantis naujausiais meteo.lt duomenimis,…
Spalio 31 dienos rytą, apie 9.35 val., Kaišiadorių rajone, Gudzenkos kaime, patikrinimui policijos pareigūnai sustabdė…
Lapkritį planetų išsidėstymas ragina visus mus sulėtinti tempą, peržiūrėti savo planus, nubrėžti aiškias asmenines ribas…
Spalio 31 dieną vidurnaktį, 23 cal. 54 min., ugniagesiai gelbėtojai sulaukė pranešimo, kad Kaišiadorių rajone,…
Spalio 31 dienos rytą, 9 val. 37 min., specialiosioms tarnyboms buvo pranešta, kad Kaišiadorių rajone,…