Vaikų žaidimų aišktelėse vaikams turi būti ne tik smagu, bet ir saugu

Vaikų fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių jiems augti sveikiems. Daugiabučių kiemuose, miestų parkuose ir kitose viešose vietose įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, žaidimų erdvės – puiki tam skirta priemonė, tačiau visų pirma jos turi būti saugios. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai primena pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių įrengimo ir priežiūros reikalavimus.

Pagal galiojančius reikalavimus, kurie nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, už žaidimų aikštelių, patalpų įrangos priežiūrą ir saugą atsako juos eksploatuojantys juridiniai ar fiziniai asmenys. Savininkams nepaskyrus žaidimų aikštelių ir (ar) patalpų eksploatuotojo, už jų priežiūrą ir saugą atsako savininkai.

Atkreipiame dėmesį, kad žaidimų aikštelės turi būti įrengtos  ne arčiau kaip 10 m nuo šiukšlių konteinerių aikštelių, gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, elektros tinklo įrenginių ir ne arčiau kaip 15 m atstumu nuo automobilių saugyklų ištraukiamosios vėdinimo sistemos angų. Žaidimų aikštelė, kurios ribos nutolusios nuo gatvės važiuojamosios dalies mažiau nei 20 m, turi būti aptverta tvora ar gyvatvore.

Svarbu, kad kiekvienoje vaikų žaidimų aikštelėje būtų pritvirtinta žymena, kurioje būtų pateiktas telefono numeris, kuriuo galima skambinti įvykus avarijai, telefono numeris, kuriuo galima skambinti techninės priežiūros personalui, žaidimų aikštelės pavadinimas, adresas, savininkas, informacija apie tai, kokio amžiaus vaikams žaidimų aikštelė skirta bei kita reikalinga informacija.

Tinkamas dėmesys turi būti skiriamas jų priežiūrai –aikštelės turi būti valomos, žolė šienaujama, žiemą takeliai turi būti neslidūs. Jeigu yra įrengtos smėlio dėžės, smėlį būtina uždengti neslidaus paviršiaus uždangalu. Smėlis žaidimų aikštelėse įrengtose smėlio dėžėse turi būti pakeičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį ir pagal epidemiologines reikmes, taip pat susiteršus  šiukšlėmis ar kitomis priemaišomis. Smėlyje neturi būti askaridžių, plaukagalvių, toksokarų echinokokų ir kitų helmintų kiaušinių.

Draudžiama žaidimų aikštelėse sodinti ir auginti šiuos nuodinguosius augalus: amerikinę fitolaką, baltąjį čemerį, brugmansijas, ir kt. Visas draudžiamų augalų sąrašas nurodytas minėtoje higienos normoje.

Specialistai primena, kad žaidimų aikštelės eksploatuotojas ar savininkas turi:

• ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę turi apžiūrėti aikštelę ir įvertinti, ar nėra sulūžusių detalių, ar jų netrūksta, kitus akivaizdžius pavojus;
• ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius, jei įrangos gamintojas priežiūros instrukcijoje nenurodė kitaip, turi įvertinti įrangos veikimą ir stabilumą, susidėvėjimą (ypač judančių detalių), konstrukcinį vientisumą;
• užtikrinti, kad ne rečiau kaip 1 kartą per 12 mėnesių būtų atlikta žaidimų aikštelių, patalpų pagrindinė metinė kontrolė, kurios metu įvertinta jų įrangos, dangos atitiktis Lietuvos standartų reikalavimams, įskaitant meteorologinių veiksnių poveikį, supuvimą ar koroziją, įrangos saugos lygio pasikeitimą dėl atlikto remonto, pridėtų, pakeistų sudedamųjų dalių. Šią kontrolę turi atlikti akredituota įstaiga.

Visuomenės sveikatos specialistai ragina aikštelių savininkus ir eksploatuotojus atsakingai laikytis nustatytų reikalavimų ir sudaryti saugias sąlygas vaikams žaisti ir augti sveikiems. Tėveliai, kiti vaikus prižiūrintys asmenys pastebėję netinkamas, nesaugias vaikų žaidimų aikšteles, turėtų nedelsdami kreiptis nurodytais telefonais ir informuoti apie tai atsakingus asmenis.  Jeigu nereaguojama ir matoma, kad problema lieka neisšpręsta, apie tai galima pranešti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.