Kartu su Lietuvos valstybe per šimtą metų augo ir šalies pramonės raumenys. Prieš šimtą metų pradedančiųjų verslininkų laukė gausybė išbandymų. Nors į pirmuosius nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos fabrikus keliavo staklės, įrenginiai ir technika iš užsienio, tačiau daug darbo vis dar buvo atliekama rankomis.
Šiandien Lietuvos verslo kūrėjai, pramonės atstovai ir darbuotojai labai nustebtų, jeigu savo akimis gyvai pamatytų, kaip praėjusio amžiaus pradžioje vyko darbas šiandien inovacijomis ir modernumu garsėjančiose mūsų šalies gamyklose. Todėl prisiliesti prie Lietuvos pramonės praeities mums padeda projektas „Šimtmečio spalvos“.
Šimtmečio istorijoje užkoduota pažangos idėja
Nepriklausomybę paskelbusios valstybės valdžia ekonomikos reformoms, pramonės ir verslo kūrimui skyrė labai daug dėmesio. Įvairiuose Lietuvos miestuose kūrėsi pramonės įmonės, plėtėsi prekyba ir aptarnavimo paslaugų verslas.
1939 m. Lietuvoje buvo skaičiuojamos jau 1382 įmonės – daugiausiai maisto pramonės, medžio apdirbimo, drabužių ir avalynės. Tarpukario verslas paklojo pamatus ir Kauno įmonėms, kurios šiame mieste veikė ilgus dešimtmečius ir užaugino ištisas specialistų kartas.
Auganti pramonė – lyg miesto pulsas
Vilijampolė, Aleksotas, Petrašiūnai, Šančiai ar Pramonės prospektas – kiekvienas Kauno rajonas turėjo pramonės įmonę, suteikusią šimtus darbo vietų aplinkiniams gyventojams. Prieš šimtą metų ir vėliau miestas atrodė tarsi teritorija iš skirtingų amatų meistrų gyvenviečių. Vienoje Kauno dalyje vyravo maisto ir gėrimų pramonė, antroje drabužių ir avalynės, o trečioje – metalo.
Kiekviena gamykla palaipsniui modernėjo, ugdė specialistus ir meistrus, atnaujindavo įrangą. Todėl šiandien sunku įsivaizduoti, kad tuometinėje likerių ir trauktinių gamybos įmonėje „Stumbras“ prieš šimtmetį daug gamybos užduočių buvo atliekama rankomis, tad ir taros prižiūrėtojai, ir gėrimų išpilstytojai, ir net krovikai savo darbą privalėjo atlikti labai atsakingai ir kruopščiai.
„Stumbro“ gamykloje pildomi buteliai, 1925 m.
Būrys moterų sėdėjo prie stalo ir visą dieną pilstė gėrimus. Taip atrodė Kauno spirito sandėlio butelių pilstymo skyriaus darbas 1925 metais. Prieš šimtmetį daug užduočių darbuotojai atliko rankomis, o šiandien sklandų Kauno „Stumbro“ gamyklos darbą užtikrina modernios technologijos ir inovatyvūs sprendimai.
Kojinių mezgimo fabriko cechas Kaune 1949 m.
Kaune pagamintas kojines mūvėjo ne tik Lietuvos gyventojai. Kojinių mezgimo fabrikas „Silva“ Kaune buvo viena iš svarbiausių tekstilės pramonės įmonių. 1960 metais joje dirbo apie pusantro tūkstančio žmonių, kurie per dieną pagamindavo 60 tūkstančių porų įvairių kojinių.
Nauja įranga Kauno „Drobėje“, 1950-1960 m.
Kauno vilnonių audinių fabrikas „Drobė“ sulaukė siuntos – naujos vilnos karšimo įrangos. Meistrai įrengė ir paleido stakles, kurios automatizavo gamybos procesą. Gamykla per metus galėjo apdoroti daugiau negu tris milijonus kilogramų vilnos.
Produktai garsina Lietuvą ir tęsia istoriją
Net ir gūdžiais sovietiniais laikais Lietuvos pramonė nesužlugo, o šaliai atgavus nepriklausomybę išlikusios gamyklos atgaivino savo tradicijas, inovacijų ir plėtros kryptį, ieškojo galimybių eksportui.
Šiandien pažangiausios Lietuvos pramonės įmonės lengvai pritaiko naujas gamybos technologijas, drąsiai investuoja į inovacijas ir kuria pažangią ekonomiką. Lietuviški produktai sėkmingai keliauja į užsienio rinkas, dalyvauja tarptautinėse parodose ir garsina savo gamintojų ir visos šalies vardą.
O kai kurių išskirtinių produktų istorija – tokia pat ilga ir turtinga kaip šimtamečių Lietuvos įmonių, kurios inovacijas skatina ir savo viduje, ir visuomeniniame gyvenime. Todėl „Stumbras“ savo inicijuotu projektu „Šimtmečio spalvos“ suteikė galimybę visiems pažvelgti į Lietuvos nueitą kelią ir, artėjant Nepriklausomos valstybės šimtmečio jubiliejui, savo pavyzdžiu įkvepia kitus eiti inovacijų keliu, įprasminant per 100 metų sukauptą patirtį ir žinias…
Atgaivintų ir nuspalvintų istorinių kadrų ieškokite projekto interneto svetainėje www.simtmeciospalvos.lt. Nuotraukų galeriją ką tik papildė nauji istoriniai kadrai.