Ar mūsų namai saugūs?

Šiemet spustelėjus šaltukui Jonavos rajone nuo sausio 1 iki 21 dienos kilo 15 gaisrų, pernai tuo pačiu laikotarpiu – tik 7 gaisrai. Pusė šių gaisrų kilo gyvenamuosiuose būstuose. Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje daugiausia dega gyvenamosios paskirties pastatai, o 90 procentų gaisruose žuvusių žmonių sudega individualiuose bei daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Tad kyla klausimas – ar mūsų būstas saugus gaisro atžvilgiu, ar mes saugūs jame gyvendami?

Šių metų sausio mėnesį  Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kartu su Jonavos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnais bei seniūnijų socialiniais darbuotojais lankėsi  Dumsių ir Šilų seniūnijose esančiuose gyvenamuosiuose būstuose, kuriuose gyvena socialinės rizikos bei socialiai remtinos šeimos. Šių apsilankymų tikslas buvo įvertinti, ar būstai saugūs gaisrinės saugos atžvilgiu, ar juose gyvenantys žmonės tinkamai įsirengę kietojo kuro krosnis ir dūmtraukius, ar pakankamai tvarkinga būstų elektros instaliacija.

Iš viso aplankytos 26 šeimos. Labai apmaudu, tačiau visos aplankytos šeimos gyvena nesaugiai. Kietojo kuro krosnys ir dūmtraukiai jų būstuose netvarkingi, o jų eksploatavimas bet kuriuo metu gali  sukelti gaisrą. Dauguma gyventojų nesilaiko elementarių gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų bei lengvabūdiškai žiūri į gaisro kilimo pavojų. Malkas džiovina tiesiog ant besikūrenančios krosnies, o liepsnos liežuviai dažnai prasiskverbia pro neužtaisytus plyšius. Vienas kitas „drąsesnis“ gyventojas į pareigūnų pastabas atšauna: „Ko jūs rūpinatės? Čia gi mano turtas sudegs, ne Jūsų.“

Ir tai žodžiai tėvo, kurio keturi mažamečiai vaikai kitame kambaryje klausosi mūsų pokalbio. Saugumas daugeliui gyventojų lieka prabangos dalykas. Nors daugelis aplankytų socialinės rizikos šeimų nelaiko prabangos dalyku „investicijas“ į alkoholį. Kai kuriuose būstuose valstybės lėšomis jau anksčiau buvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai, kurių pagrindinė paskirtis –  informuoti gyventojus apie gaisrą ar jo kilimo pavojų. Tačiau nė vienas iš įrengtų detektorių neveikė. Dalis detektorių tiesiog sugadinta arba pasibaigęs elemento galiojimo laikas. Populiariausi atsakymai: „Mes neturim pinigų elementui nusipirkti arba nežinom, kur jį įsigyti“.

Nesinori daryti  išvadų, tačiau po apsilankymo gyvenamuosiuose namuose, darytinos tam tikros prielaidos, jog ne finansinė gyventojų padėtis lemia prastą priešgaisrinę patalpų būklę ar tam tikrų institucijų per mažas dėmesys šių šeimų gyvensenai, o šių gyventojų požiūris ir motyvacijos stoka rūpintis savo turtu, o svarbiausia – savo artimųjų sveikata ir gyvybe. Nejaugi motyvacija atsiranda tik įvykus nelaimei?

Gyventojams norisi priminti, kad autonominis dūmų detektorius bus ne tik patikimas turto sargas, bet ir saugos jūsų artimųjų sveikatą bei gyvybę. Pasirūpinkite, kad jūsų namuose šilumą skleidžiantys įrenginiai būtų techniškai tvarkingi ir saugiai eksploatuojami. Neperkaitinkite kūrenamų krosnių, užtaisykite atsiradusius plyšius kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis. Nelaikykite malkų ar kitų degių medžiagų ant krosnių arba arti jų, nepalikite atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis, neišeikite iš namų, nepatikėkite jos priežiūros mažamečiams vaikams. Palėpėse išbalinkite krosnių dūmtraukius, tada lengviau pastebėsite dūmų pralaidumą.

Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami kad krosnis per anksti neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.

Daugelyje namų elektros instaliacija pasenusi ir netinkama eksploatuoti.  Ilgus metus eksploatuota ir nekeista statinio elektros instaliacija, savadarbiai vielomis apvynioti elektros saugikliai – tai taip pat viena iš dažniausių gaisrus sukeliančių priežasčių.

Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kartu su kitų institucijų darbuotojais toliau lankysis gyventojų būstuose, patars jiems, kaip išvengti gaisro, o piktybiniams ir nuolatiniams gaisrinės saugos pažeidėjams taikys administracinio poveikio priemones. Lengvabūdiškas požiūris į savo turto saugumą dažnai kelia grėsmę ne tik artimiesiems, bet ir aplinkiniams gyventojams. Todėl atsiranda ne tik pareiga, bet ir atsakomybė.

Liaudies išmintis skelbia: „Kas pats saugosi, tą ir Dievas saugo“. Tad pradėkime kurti saugią aplinką sau ir aplinkiniams jau dabar.

www.vpgt.lt