Ar žinote, kokias sultis geriate?

Kad lietuviai mėgsta sultis, sunku paneigti – skirtingų tyrimų bendrovių atliktos apklausos rodo, kad kelerius metus iš eilės sultys, nektarai ar vaisių gėrimai atsiduria ketvirtadalio šalies gyventojų savaitiniuose pirkinių krepšeliuose, o vidutiniškai lietuviai šiuos gėrimus perka 4-5 kartus per mėnesį. Tačiau ar besimėgaudami sultimis mokame teisingai jas pasirinkti?

Žvelgiant į parduotuvių lentynas, siūloma sulčių įvairovė turėtų patenkinti net išrankiausiųjų poreikius: nuo ekologiškų lietuviškų obuolių iki tvariuose ūkiuose užaugintų braziliškų apelsinų sulčių, nuo rūgščių spanguolių iki saldžiausių bananų nektarų ir vynuogių sulčių. Spalvotos sulčių pakuotės traukia akį sultingų vaisių atvaizdais, išvardintais vitaminais ir sertifikatų ženkliukais, bet ne visi pirkėjai žino, ką iš tikrųjų gali atskleisti ant sulčių pakuotės skelbiama informacija.

Svarbiausia informacija slypi pavadinime

Pasak didžiausios Lietuvoje vaisių sulčių ir vaisių gėrimų gamybos įmonės „Eckes-Granini Lietuva“ vadovo Mariaus Gudausko, pirkėjai neretai painioja šimtaprocentines sultis su nektarais, klaidingai vertina iš koncentrato pagamintas sultis.

„Pats terminas „koncentruotos sultys“ daliai vartotojui nepelnytai kelia neigiamų emocijų. Vis dar klaidingai manoma, kad tokios sultys nenatūralios. Koncentruotos sultys ar tyrės reiškia, kad iš šviežių vaisių išspaustų sulčių ar tyrių pašalinama dalis vandens, kuris vėliau, gamybos metu, grąžinamas. Taip išlaikomos pagrindinės sulčių fizinės, cheminės ir maistinės savybės. Be to, toks procesas leidžia sulčių gamintojams kokybiškų sulčių vartotojams pasiūlyti ištisus metus“, – pasakoja M. Gudauskas.

Renkantis sultis, pirkėjams pirmiausia patariama atkreipti dėmesį į jų pavadinimą: pavyzdžiui, užrašas ant pakuotės „100 proc. apelsinų sultys“ reiškia, kad tai yra sultys, kuriose nėra pridėtinio cukraus ar kitų maisto priedų. Tokios sultys gali būti papildytos tik vitaminais ar mineralinėmis medžiagomis. Išimtis taikoma pomidorų sultims – jos dažniausiai paskaninamos druska, papildomais prieskoniais ar prieskoninėmis žolelėmis.

Sulčių pavadinime vartojamas žodis „nektaras“ byloja apie galimus priedus, tarp jų – pridėtinius cukrus ar rūgštingumą reguliuojančias medžiagas. Gaminant nektarus, pilama daugiau vandens (daugiau nei jo būtų spaudžiant šviežią vaisių), todėl ant nektaro pakuotės privalo būti nurodytas mažiausias vaisių sulčių ar vaisių tyrės kiekis, kuris dažniausiai siekia 50 proc., nors gali būti ir mažesnis – pavyzdžiui, natūraliai saldžiuose ir tirštuose bananų nektaruose mažiausias vaisių kiekis yra 25 proc. Dažniausiai gaminami tų vaisių nektarai, kurių natūralios sultys yra labai rūgščios (citrinų, granatų, spanguolių) arba tirštos (slyvų, bananų).

Energinė vertė ir cukraus kiekis skiriasi

Mėgstantys atsigerti sulčių ar nektarų turėtų nepamiršti, kad šis gėrimas yra kaloringas, o energinė vertė priklauso nuo sultims gaminti naudotų vaisių ir uogų.

„Kiekvienas vaisius, uoga ar daržovė turi skirtingas maistingumo vertes, todėl skiriasi ir sulčių kaloringumas. Pavyzdžiui, vynuogių sultys turi daugiau angliavandenių ir cukrų nei pomidorų sultys, tad renkantis sultis reikėtų vertinti ir jų maistingumą. Lietuviai, kaip ir visas pasaulis, labiausiai mėgsta apelsinų sultis“, – komentuoja „Elmenhorster“ prekės ženklu pažymėtas sultis gaminančios įmonės vadovas.

Dažnam pirkėjui kyla klausimas, ar sultys nėra dirbtinai saldinamos. Sulčių žinovas pabrėžia, kad cukraus gali būti dedama tik į nektarus ar sulčių gėrimus, bet 100 proc. sultyse cukrus yra tabu, tai reiškia, kad tokios sultys nėra papildomai saldinamos.

„Kartais sulčių pakuotės etiketėje nurodoma, kad sultyse esantis cukrus yra natūralios kilmės, tačiau tai yra gamintojo sprendimas – žymėti natūralumą ar ne. Net jei tokio užrašo nėra, nereiškia, kad sultyse esantis cukrus yra pridėtinis“, – tvirtina M. Gudauskas.

Pavyzdžiui, itin saldžios bananų ir vynuogių 100 proc. sultys turi tiek daug natūralaus cukraus, kad vartotojams siūloma patrauklesnė alternatyva – šių vaisių nektarai su mažesniu cukraus kiekiu.

Kalbant apie vitaminus sultyse, jie taip pat gali būti tiek natūralios kilmės, tiek pridėti papildomai. Pavyzdžiui, apelsinų sultyse esantis vitaminas C yra natūralios kilmės – viena stiklinė 100 proc. apelsinų sulčių patenkina maždaug pusę per dieną rekomenduojamo suvartoti vitamino C kiekio.

Remiamas turinys:
Naujienos iš interneto