Diskutuota apie savivaldybės paramą verslui
Ar savivaldybės paramos verslui fondas yra efektyvus? Kokie realūs verslo poreikiai? Tokiais ir kitais klausimais buvo diskutuota VšĮ „Versli Lietuva“, Kaišiadorių rajono savivaldybės ir Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro organizuotame renginyje. Renginyje dalyvavo rajono verslininkai, ūkininkai, valdžios atstovai. Visus susirinkusiuosius pasveikino savivaldybės meras Vytenis Tomkus, pasidžiaugė, kad toks renginys vyksta savivaldybėje ir informavo, kad planuojama peržiūrėti savivaldybės SVV rėmimo fondo nuostatus ir paramą labiau koncentruoti naujų darbo vietų kūrimo skatinimui bei tiems, kam jos labiausia reikia, o VŠĮ „Versli Lietuva“ jau yra padėjusi ne vienai savivaldybei peržiūrėti SVV rėmimo nuostatus ir turi daug gerų pasiūlymų šioje srityje.
Vasarą vyko rajono verslininkų apklausa dėl savivaldybės taikomų paramos priemonių. Gauta 50 verslininkų atsakymų, iš kurių 90 proc. respondentų turintys verslo įmones, 10 proc. – vykdančių individualią veiklą. „Verslios Lietuvos“ atstovė Eglė Stebulienė pristatė apklausos rezultatus. Apklausos vykdytojus maloniai nustebino tai, kad mūsų rajone apie savivaldybės paramos fondą žino net 91 proc. apklaustųjų. Tokio „aukšto“ procento nėra jokioje kitoje savivaldybėje. Antroje vietoje pagal žinomumą (65 proc.) yra darbo biržos priemonė „Darbo vietų steigimo subsidijavimas. 37 proc. pasakė, kad savivaldybė pakankamai skatina verslumą ir tik 12 proc. – kad visai neskatina. Kiti atsakymai buvo tarpiniai. Apklausos rengėjus taip pat nustebino ir tai, kad anketose iš verslininkų nesulaukta nė vieno pasiūlymo, kaip patobulinti paramos fondo mechanizmą. Lengviausia būtų padaryti išvadą, kad su juo viskas gerai, tačiau neskubėkime.
Nuoroda: Konsultacijos verslui
E.Stebulienės nuomone, labai svarbu, kad savivaldybės paramos priemonės nedubliuotų per kitus fondus teikiamos paramos. Todėl vertėtų pasvarstyti, ar nereikia atsisakyti, pvz., kvalifikacijos kėlimo išlaidų kompensavimo, kadangi naujajame paramos laikotarpyje verslininkai gali gauti paramą darbuotojų mokymui per priemones „Darbuotojų mokymų kompensavimas“ („Kompetencijų vaučeris“), o mes – Kaišiadorių TVIC, turėtume dar aktyviau apie jas informuoti rajono verslininkus.
Paklausus verslininkų kurios finansavimo priemonės būtų pačios naudingiausios verslui, pirmą vietą užima subsidija verslo idėjai įgyvendinti. Kol kas mūsų rajono fonde tokia priemonė nėra numatyta, tačiau ir meras ir šio straipsnio autorė iš savo patirties pasisakė, kad toks poreikis tikrai yra.
Į mūsų turizmo ir verslo centrą neretai ateina norintys pradėti verslą asmenys, kuriems trūksta visai nedaug – 1500–3000 Eur verslo pradžiai, tačiau peržiūrėjus visas galiojančios paramos priemonės, paaiškėja, kad tas žmogus „niekur netinka“ – jis nėra bedarbis, nėra neįgalusis, nėra iki 29 m. ar virš 54 m., nėra kaimo gyventojas arba netinka jo sumatyta veiklos sritis, arba neturi užstato arba kitos kliūtys. Todėl tokiais atvejais savivaldybės subsidija verslo pradžiai būtų tikrai nebloga išeitis paskatinti pradėti verslą mūsų rajone.
Tokias subsidijas gana sėkmingai taiko Šiaulių miesto, Druskininkų, Šakių, Alytaus savivaldybės pasitelkdamos skirtingus įforminimo būdus. Šioje vietoje labai svarbi būtų sudarytos komisijos kompetencija. Pranešėjos nuomone, į ją turėtų būti įtraukti jau daug verslo ragavę žmonės bei kiti kruopščiai atrinkti specialistai. Net neabejoju, kad mūsų rajone tokių atsirastų ne vienas. Žmogus, norintis pradėti verslą mūsų rajone, gautų jam gyvybiškai svarbią lėšų dalį, kurios jam taip trūksta – kad ir 1000 ar 2000 eurų, tai būtų toks svarbus užsikabinimas startui.
Teikiant tokias subsidijas galėtų bendradarbiauti savivaldybė, turizmo ir verslo centras bei verslininkų organizacijos. Alytaus miesto pavyzdys – verslo idėjų konkursai. Geriausiai įvertintų idėjų autoriai gauna piniginį prizą, kurį panaudoja verslui pradėti. Kauno mieste eilę metų finansuojami startuolių projektai.
Ūkininkas, tarybos narys Eugenijus Cikanavičius išsakė savo pasiūlymus – įkurti verslininkų finansuojamą fondą, iš kurio būtų galima paremti verslo startuolius. O savivaldybės fondo lėšas geriau nukreipti plečiant Kaišiadorių TVIC paslaugas, įsteigiant 2-3 specialistų etatus, kurie galėtų būti siauresnių, nišinių sričių konsultantai, tarpininkai tarp verslininko ir įvairių institucijų. Pvz., vienas konsultantas specializuotųsi žemės, sklypų, statybų srityje, kitas būtų paskolų gavimo srities profesionalas, trečias galėtų rengti paraiškas bei verslo planus ir juos administruoti, ir pan. Priminsime, kad šiuo metu turizmo ir verslo centre – 3,5 etato, iš jų 2 dirba su rajono verslu ir 1,5 – turizmo srityje, todėl po daug laiko skirti atskirai kiekvienam klientui tiesiog fiziškai neįmanoma.
UAB „Dinapolis“ vadovas Mindaugas Motiejūnas pasisakė, jog su didelėm problemom susiduriama norint statyti gamyklą ant valstybinės žemės. Taip pat pasiūlė kuo greičiau įdiegti savivaldybėje „vieną langelį“. Dar priminė, kad labai svarbu mokslo įstaigom diskutuoti su verslu, kokių gi specialistų tikrai šiai dienai reikia, tokias mokymo programas ir numatyti.
Verslininkas Arūnas Simonaitis siūlė kaip įmanoma paprastinti paramos gavimo mechanizmą, mažinti „popierių“ apimtį, trumpinti svarstymo laiką, kadangi, turint verslo idėją, ją reikia įgyvendinti kuo greičiau – t.y. vėliausiai per pusę metų. Pinigai įrangai įsigyti turi atkeliauti per kuo trumpesnį laiką. Taip pat priminė, kad reikėtų dažniau organizuoti darbinius susitikimus su verslininkais.
E. Stebulienė pastebėjo, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės paramos verslui fondo veikimo principai yra pakankamai modernūs lyginant su kitais rajonais, biurokratijos nedaug, tačiau keletą pastabėlių, kaip būtų galima padaryti dar geriau, specialistė išsakė. Labai svarbu, kad dokumentus verslininkas galėtų pateikti elektroniniu būdu. Juk ši parama pagal savo mastą – tai tik „braškė ant torto“, tad ją pasiimti turi būti ypatingai paprasta. Taip pat pasiūlė mažinti paramos skirstymo komisijos narių skaičių – vietoj 7 tikrai pakaktų 4-5. Būtų paprasčiau susirinkti ir tą būtų galima padaryti dažniau, parama būtų paskirstyta operatyviau, nelaukiant metų galo.
Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialistas Ignas Simonaitis papasakojo apie dabar esantį paramos skirstymo modelį, sutiko su tuo, kad kai kurias kompensuojamų išlaidų kategorijas reikia peržiūrėti, keisti, o įvedus priemonę „Subsidija verslo idėjai įgyvendinti“, reikia gerai įvertinti, koks būtų tinkamiausias priežiūros mechanizmas.
Už ką galima skirti paramą verslui ir kokiais rodikliais pamatuoti norimą rezultatą? Šis klausimas užvirė nemažai diskusijų, nes vieną teisingiausią variantą sunku surasti. Tarp pasiūlymų – darbo vietų steigimas, atlyginimų vidurkio didinimas, pajamų augimas, eksporto augimas ir kt. Verslininkas Sigitas Petkevičius logiškai pastebėjo, kad, jei skirsime lėšas modernios įrangos įsigijimui, tai tikėtina, kad įmonėj sumažės darbo vietų, o ne padidės, juk optimizuosime darbo procesą. Čia, manau, neišradinėjant dviračio, dar kartą turime peržvelgti kitų savivaldybių gerąją praktiką ir pasirinkti optimaliausiai veikiantį variantą.
Eglė Stebulienė apgailestavo, kad visuomenėje verslininko įvaizdis nėra pakankamai geras ir toje srityje dar reikia nemažai dirbti. Kuo daugiau viešinti sėkmės istorijų, organizuoti jaunimo susitikimus su verslininkais. Taip pat pasiūlė optimizuoti savivaldybės svetainę, efektyviau pateikiant informaciją verslui.
Meras Vytenis Tomkus reziumavo visą susitikimą: savivaldybės paramos smulkiam verslui fondas bus peržiūrimas ir keičiamas pagal apklausos rezultatus; savivaldybėj greitu metu ne tik veiks „vienas langelis“, bet bus diegiama visa LEAN procesų optimizavimo sistema, neišvengiamai mažės biurokratinių procedūrų, specialistų darbo laikas bus efektyviau paskirstytas. Meras priminė, jog mūsų savivaldybė išrinkta kaip viena geriausių Lietuvoje pagal biurokratinį mechanizmą, tačiau ant laurų užmigt neketinama. Kartu su Kaišiadorių turizmo ir verslo centru artimiausiu metu bus vėl organizuojamos teminės diskusijos verslininkams aktualiais klausimais, kurių jau susikaupė ne vienas.
Giedrė Streikauskaitė
Kaišiadorių TVIC vadovė
Rūtos Ramanauskienės nuotr.