Gudieniškiai ant tvenkinio įrengė čiuožyklą ir kviečia mėgautis žiemos malonumais

Lietuvoje įsivyravo seniai nematyta žiema, su gausybe sniego ir didesniu, negu jau esame įpratę, šaltuku. Kol vieni verkia dėl tokios gausybės sniego, nenuvalytų kelių ir šalčių, kiti tiesiog ima ir džiaugiasi šiais žiemos malonumais. Negana to – imasi iniciatyvos ir patys sukuria pramogas ne tik sau, bet ir kitiems. Puikus to pavyzdys yra du mūsų kraštiečiai Audrius Mickevičius ir Gedvydas Balsevičius (taip taip, tas pats, kuris su kitais Lietuvos kariais misijos Malyje metu vieninteliai plikomis rankomis patempė per 20 tonų sveriantį sraigtasparnį). Šie du vaikinai tiesiog negali gyvento be sporto, tad ant Gudienos tvenkinio nusprendė įrengti čiuožyklą po atviru dangumi.

Pasak vaikinų, įrengti čiuožyklą po atviru dangumi būtent ant Gudienos tvenkinio jie nusprendė todėl, kad dėl naujai įrengtų šviestuvų galima čiuožinėti ir sutemus.

„Karantino metu daug žmonių sėdi namuose ir trūksta aktyvios veiklos bei treniruočių, ne išimtis ir mums, aktyviai sportuojantiems. Kol nebuvo daug sniego, tai kiekvieną vakarą važiuodavom prieš miegą pačiuožinėti. Tad dabar nusprendėme, kad reikia atgaivinti šį „ritualą“ ir tuo pačiu pasidalinti su kitais“ – sakė Audrius.

Audrius ir Gedvydas užtruko apie tris valandas, kol nuo tvenkinio nuvalė sniegą ir paruošė vietą čiuožinėjimui. Pasak ant šio tvenkinio meškeriojusio žvejo, ledo storis čia siekia apie 10 centimetrų ir daugiau. Vaikinai čiuožyklą nusprendė įrengti arčiau kranto, kur tvenkinio gylis yra nedidelis ir kviečia visus norinčius, laikantis karantino taisyklių bei saugant save ir aplinkinius, naudotis jų įrengta čiuožykla po atviru dangumi. Pagrindinis vaikinų prašymas – po savęs palikti tvarką, o, kad ledas būtų tinkamas čiuožinėjimui – pasirūpins jie patys.

Primename, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm.

Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.

Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai,  taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.

Prieš lipant ant ledo:

  • prieš eidami ant ledo apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias;
  • einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Tikrinkite ledą ne prieš save, o šone. Jeigu į ledą sudavus lazda ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą;
  • eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti;
  • jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai;
  • einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis;
  • ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų;
    ledas labai pavojingas atodrėkių metu;
  • ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.

Jei įlūžote:

  • nepraraskite savitvardos;
  • ropškitės ant ledo į tą pusę iš kurios atėjote, o ne plaukite pirmyn;
  • nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą;
  • užšliaužus ant ledo negalima tuojau pat stotis, reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.

Gelbėjant skęstantįjį:

  • jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą;
  • gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje;
  • artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas.
    Jei yra galimybė, po savimi pakiškite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos;
  • prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu  mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį traukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia paduoti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę.  Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Išgelbėjus žmogų:

  • ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kuo greičiau jį pristatyti į šiltą vietą;
  • čia nukentėjusįjį sušildyti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais drabužiais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.