Įvesti naujus mokesčius ar mažinti jau esamus? Kviečiame išsakyti savo nuomonę.

Pirmadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite, kurio metu Rasa Budbergytė buvo paskirta naująja finansų ministre, spaudos konferencijoje susitiko ir su žurnalistais.

Naujoji finansų ministrė sutinka, kad yra per daug apmokestinama darbo jėga. R.Budbergytė mano, kad po rinkimų reikės peržiūrėti mokesčių sistemą ir tikriausiai teks plėsti mokestinę bazę įvedant nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčius.

„Žinoma, ne iki rinkimų, bet po jų“ – sakė su socialdemokratais šį rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose žadanti dalyvauti R.Budbergytė.

Į šiuos R.Budbergytės pasisakymus netruko sureaguoti ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Savo išplatintame pranešime jie teigia, kad siekiant paskatinti lietuvius grįžti į tėvynę, o verslą Lietuvoje kurti daugiau darbo vietų, valdžia turi kalbėti ne apie mokestinės naštos didinimą, o ieškoti būdų, kaip mažinti mokesčius.

„Ministrė pirmą darbo dieną švaistosi pareiškimais, kad po Seimo rinkimų Lietuvoje bus didinami mokesčiai. Liberalai kategoriškai pasisako prieš bet kokių mokesčių didinimą ir naujų įvedimą. Žmonės turi planuotis savo pajamas ir tos pajamos turi nuosekliai didėti“, – stebėjosi Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius.

„Liberalų sąjūdis jau ne vieną kartą inicijavo mokesčių dirbantiems žmonėms mažinimą, tačiau dabartinis parlamentas tam nepritarė. Mokesčių mažinimas paskatintų žmonių pajamų augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Mes įsitikinę, kad tai turėtų tapti vienu pirmųjų naujojo Seimo darbų“, – sakė R.Šimašius.

Tuo tarpu Vilniaus socialdemokratai savo Facebook’o paskyroje patalpino pranešimą, kuriuo tarsi parodo, kad jų partija neturi vieningos nuomonės ir požiūrio: „Socialdemokratų partija nėra vienos minties ar požiūrio monolitas. Pažiūros kinta nuo per naktį į socialdemokratus konvertuotų marksistų (komunistų) iki klasikinių Europos socialdemokratų, nuo A. Giddens‘o „trečiakelininkų“ iki Podemos ir Syriza gerbėjų, nuo A. Pavilionienės LGBT ir kitų žmogaus teisių aktyvistų „frakcijos“ iki aršių „tradicinės šeimos“ gynėjų. Ir visa tai – vienoje partijoje.“

lsdp_vilnius

Tad kyla natūralus klausimas: ar su tokia komunikacija ir viešu paskelbimu, kad partija neturi vieningos nuomonės ir požiūrio, jie sugebės dirbti vieningai vardan Lietuvos? O gal kaip tik vieningos nuomonės neturėjimas yra geresnis variantas negu aiškios vizijos ir užsibrėžtų tikslų siekimas?

Kuomet artėjant naujiems Seimo rinkimams Lietuvos politikos padangėje verda vis aršesnės kovos, savo skaitytojus kviečiame išsakyti savo nuomonę ir diskutuoti šia tema komentaruose.