Kaip dirba klinikiniai psichologai?
Psichologija – labai plati ir įvairių nuomonių susilaukianti mokslo atšaka. Yra įvairaus tipo psichologų: nuo tų, kurie teorizuoja ekonominės rinkos dalyvių motyvaciją iki tų, kurie užsiima konkrečiais klinikiniais eksperimentais ir tyrimais.
Kiekviena šių veiklos krypčių yra savaip įdomios, bet mes pakalbėsime apie tuos psichologus, kuriuos savo gyvenime turbūt sutinkame dažniausiai, tai yra klinikinius psichologus. Tai yra tie specialistai, kurie konsultuoja psichikos sveikatos ir kitų psichologinių nusiskundimų ar sutrikimų turinčius asmenis. Jei jums nėra aišku ką ir kaip daro tokie psichologai, tuomet šis straipsnis skirtas kaip tik jums.
Kas yra klinikiniai psichologai?
Klinikinius psichologus būtina atskirti nuo psichiatrų. Abiejų šių profesijų atstovai gydo žmonių psichinius negalavimus. Tačiau jei psichiatrai tai daro medikamentais, tai psichologai tą daro terapiniu keliu ir vaistų dažniausiai neišrašo. Žinoma, kartais šių profesijų atstovai gali bendradarbiauti, o kartais abi šias funkcijas (vaistų išrašymo ir terapijos) gali atlikti tas pats specialistas – psichiatras-psichoterapeutas.
Lietuvoje klinikinė psichologija nėra griežtai apibrėžta, tačiau yra priimta, kad šios krypties specialistais galima laikyti tuos, kurie turi pacientus konsultuoti leidžiantį išsilavinimą/specializaciją. Priklausymas psichologų draugijoms ar tarptautinėms organizacijoms nėra būtinas.
Papildomi kursai gali suteikti galimybę psichologams įgyti ir psichoterapeuto specializaciją bei taikyti atitinkamas psichoterapines intervencijas bei metodus terapiniame kontekste. Esant konsultacijos ar kitos psichologinės pagalbos poreikiui, psichologus pagal jų taikomas terapines intervencijas, išsilavinimą ir kitus kriterijus galite atsirinkti www.psichoterapijos.lt puslapyje.
Ko galima tikėtis iš psichologo konsultacijos?
Straipsnio pradžioje minėjome, kad klinikiniai psichologai gali padėti asmenims, kurie skundžiasi psichine sveikata ar turi kitokio pobūdžio psichologinių ar asmenybės sutrikimų. Į juos kreipiasi žmonės sergantys depresija, kankinami neigiamų minčių, jaučiantys nuolatinį nerimą ar pyktį, jaučiantys psichosomatinius skausmus ar kitus pojūčius, išgyvenantys sunkų periodą, netektį ar krizę, susiduriantys su nepakeliamu stresu, turintys sunkumų bendrauti, užmegzti santykį su kitais žmonėmis. Tai yra tik dalis problemų, dėl kurių į psichologą kreipiasi žmonės.
Kaip ir pačių problemų, taip ir jų sprendimų spektras yra labai platus. Joks reglamentas nenumato konkretaus terapinio metodo, kurį savo praktikoje privalo taikyti klinikiniai psichologai. Todėl psichologo praktikoje taikomų intervencijų ir metodikų yra įvairių. Taip pat gali skirtis ir pati terapijos aplinka: pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms rekomenduojama individuali konsultacija ar psichoterapija, o kitiems – grupinė.
Todėl nors klinikinių psichologų darbe yra tam tikros konstantos, konkreti konsultacijos ar terapijos specifika priklausys nuo jūsų problemos bei psichologo praktikuojamo metodo. Tačiau visose psichologo konsultacijose galite tikėtis daug bendravimo apie jus ir jūsų gyvenimą. Dažniausiai psichologas tik užduos asmeniškus klausimus bei padės jums einant savęs pažinimo ir problemų sprendimo keliu. Todėl galite tikėtis, kad konsultacijos metu išgirsite daug klausimų, tačiau didžiąją dalį laiko kalbėsite jūs. Psichologas tik kartais bandys atkreipti jūsų dėmesį apibendrindamas ar pasufleruodamas savais teiginiais ar interpretacijomis.
Psichologinė konsultacija ar psichoterapija didžiausią pasisekimą turės tuomet, jei pasitikėsite specialistu ir galėsite atsiverti bei atvirai atsakyti į jums užduodamus klausimus. Todėl asmeninis ryšys tarp jūsų ir psichologo yra vienas pamatinių dalykų, jei savo psichinės sveikatos problemas pasirenkate spręsti su psichologo pagalba.
Nr. 22/23
