Laimo liga ir erkinis encefalitas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius informuoja, kad per 2021 m. Kaišiadorių rajone buvo užregistruoti 5 erkinio encefalito ir 19 Laimo ligos atvejai. Šiais metais jau užregistruotas 1 Laimo ligos atvejis. Žmogus erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkiniu encefalitu, babezioze, erlichijoze ir kt.) dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Taip pat erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.
Laimo ligos inkubacinis laikotarpis nuo bakterijos patekimo į organizmą iki pirmųjų požymių pasireiškimo yra nuo 2-10 dienų iki 3 sav. Būdingiausias šios ligos požymis – žiedo formos odos paraudimas (eritema) ryškiais kraštais (palaipsniui plečiasi periferiškai), kuris atsiranda po erkės įsisiurbimo praėjus 1 – 4 savaitėms, tačiau kartais gali atsirasti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių.
Kartu gali pasireikšti ir kiti simptomai: sąnarių, raumenų skausmai, karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas ir žmogus gali sirgti pakartotinai. Vakcinos nuo Laimo ligos nėra, todėl gali apsaugoti tik budrumas.
Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų. Dažniausiai atsiradę simptomai (karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai) per keletą dienų išnyksta. Deja, bet 80 proc. atvejų 1-33 dienų laikotarpiu pradeda vėl jausti simptomus, 20 – 30 proc. užkrėstų asmenų, pakyla temperatūra, tai reiškia, kad virusas pasiekė smegenis, sukėlė jų uždegimą bei pažeidė centrinę nervų sistemą. Tada atsiranda simptomai – pykinimas, vėmimas, mieguistumas, galvos skausmas, kalbos sutrikimas, rečiau paralyžius. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta.
Nuo erkinio encefalito geriausia apsauga skiepai. Tai patikimiausia ir efektyviausia priemonė padedanti išvengti šios ligos. Apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui.
Kad būtų sudarytos nepalankios sąlygos erkėms gyventi ir vystytis, reikia tinkamai prižiūrėti poilsio vietas, parkus, miškus. Būtinas sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario neleidžiant jai užaugti aukštesnei nei 10 cm.
Taip pat reikėtų nepamiršti einant į mišką ir individualios apsaugos drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti šviesūs, ilgomis rankovėmis, rankogaliai, kelnių klešnių apačia turi gerai priglusti prie kūno. Galvą patariama apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą. Taip pat rekomenduojama naudoti repelentus (nariuotakojus atbaidančias medžiagas), tačiau reikia nepamiršti, kad jų poveikis yra trumpalaikis. Grįžus iš miško, sodybų, po uogavimo, grybavimo būtina gerai apžiūrėti savo kūną, o ypač vaikus, išsišukuoti plaukus. Būtina vartoti tik
pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.
Specialistai ragina nepamiršti apie žolėje tykančius pavojus ir keliaujant į kitas šalis – erkės paplitusios visame pasaulyje, taigi ligą galima parsivežti ir iš svetur.
