Saugokimės gripo

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai informuoja, kad gripas – užkrečiama virusinė, lašeliniu būdu per orą plintanti infekcija, paprastai pasireiškianti šaltuoju metų laiku. Gripo virusas plinta su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, kalbant, o į organizmą patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (aukštesnė nei 380C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Efektyviausia priemonė išvengti gripo ir jo komplikacijų yra skiepai.

Kada skiepytis nuo gripo?

Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, nes kiekvienais metais gripo virusas kinta (mutuoja) ir praėjusių metų vakcina tampa nebeefektyvi. Aktyviausias skiepijimosi nuo gripo laikotarpis yra spalio-lapkričio mėnesiai, tačiau pasiskiepyti nevėlu net ir prasidėjus gripo epidemijai.

Kaip veikia vakcina nuo gripo?

Gripo vakcinos veikimas pasireiškia viruso antikūnių iššaukimu organizme-susidaro tam tikri apsauginiai mechanizmai. Pasiskiepijus imunitetas susiformuoja po 2 savaičių, didžiausias antikūnių kiekis susidaro 4-6 savaitę po injekcijos. Geriausia skiepytis dar iki prasidedant gripo epidemijai, kad suspėtų susidaryti stiprus imunitetas.

Kam labai svarbu skiepytis?

Pasiskiepyti nuo gripo  rekomenduojama kiekvienam, norinčiam sumažinti užsikrėtimo gripu riziką, todėl norintys pasiskiepyti nuo gripo gali kreiptis į savo šeimos gydytoją. Primename, kad valstybės biudžeto lėšomis įsigyta gripo vakcina bus skiepijami nuo gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys:

  • asmenys 65 metų ir vyresni,
  • asmenys (vaikai ir suaugusieji) sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis arba (ir) inkstų ligomis (ir) kuriems yra nustatyta imunodeficitinė būklė;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
  • nėščiosios;
  • gyvenantieji socialinės globos ir slaugos įstaigose (tame tarpe ir vaikų globos įstaigų auklėtiniai).

Ar vakcina turi šalutinį poveikį?

Gripo vakcina yra gerai toleruojama, todėl povakcininiai reiškiniai reti. Gali 1-2 proc. pasiskiepijusių asmenų pasireikšti šalutinis poveikis: galvos skausmas, prakaitavimas, raumenų ar sąnarių skausmai, pakilti temperatūra. Tačiau tai trumpalaikiai reiškiniai, kurie praeina per keletą dienų. Dažnai pasitaiko vietinės reakcijos – skausmas, paraudimas ir patinimas vakcinos injekcijos vietoje. Tai normali reakcija į skiepą, nes vakcinos sudėtyje yra medžiagų, kurios prailgina vakcinos susigėrimo iš raumenų į kraują laiką, kad vakcina ilgiau veiktų paskiepytojo imuninę sistemą.

Šiuo metų laiku galima užsikrėsti ir kitais virusais, sukeliančiais kvėpavmo takų ligas  (sloga, sinusitas, gerklės uždegimas) kurias lydi panašūs į gripą simptomai.

Todėl nuo šių ligų patariame saugotis ir kitais būdais,  tačiau efektyviais. Svarbiausios jų yra:

Atsparumą ligoms mažinančių situacijų vengimas. Labai svarbu neperšalti, vengti didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų, jeigu esate sušilę.

Geras patalpų mikroklimatas. Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t.y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui.

Tinkama apranga. Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus rūbus bei apavą. Šaltu oru, net ir trumpam išbėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne.

Asmens higiena. Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas. Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys. Todėl patariama vengti čiaudinčių ar kosėjančių asmenų, kurie gali užkrėsti jau turimu virusu. Kosint ar čiaudint  prisidengti burną nosinaite.

Susirgus kur kreiptis. Pajutus peršalimo simptomus rekomenduojama kreiptis pas savo šeimos gydytoją, gerti vaistus, likti namuose, ne tik dėl to, kad taip greičiau pasveikstama, bet ir dėl kartu dirbančių ar besimokančių asmenų. Net ir į darželį sergantys vaikai neturi būti priimami.