Saugokitės – prasidėjo gripo sezonas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento  Kaišiadorių skyrius informuoja, kad prasidėjo gripo sezonas. Gripas – užkrečiama virusinė, lašeliniu būdu per orą plintanti infekcija, paprastai pasireiškianti šaltuoju metų laiku. Gripo virusas plinta su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, kalbant, o į organizmą patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24 – 72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi ligos pradžia, aukšta temperatūra (aukštesnė nei 380C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Efektyviausia priemonė išvengti gripo ir jo komplikacijų – skiepai.

Kada skiepytis nuo gripo?

Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, nes kiekvienais metais gripo virusas kinta (mutuoja) ir praėjusių metų vakcina tampa nebeefektyvi. Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai kartu su vakcinos gamintojais nuolat stebi gripo sezoninius kitimus ir kasmet pagaminama kitokios sudėties vakcina, atitinkanti to sezono gripo virusą. Aktyviausias skiepijimosi nuo gripo laikotarpis yra spalio – lapkričio mėnesiai. Tačiau pasiskiepyti nevėlu net ir prasidėjus gripo epidemijai.

Kaip veikia vakcina nuo gripo?

Gripo vakcinos veikimas pasireiškia viruso antikūnių iššaukimu organizme – susidaro tam tikri apsauginiai mechanizmai. Pasiskiepijus imunitetas susiformuoja po 2 savaičių, didžiausias antikūnių kiekis susidaro 4 – 6 savaitę po injekcijos. Geriausiai skiepytis dar iki prasidedant gripo plitimui, kad suspėtų susidaryti stiprus imunitetas. Ilgamečių stebėjimų duomenimis didžiausia gripo epidemijos tikimybė Lietuvoje yra sausio – kovo mėnesiai.

Kam labai svarbu skiepytis?

Pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama kiekvienam, norinčiam sumažinti užsikrėtimo gripu riziką, palengvinti ligą, išvengti sunkių komplikacijų. Norintys pasiskiepyti nuo gripo gali kreiptis į savo šeimos gydytoją. Primename, kad jau dešimtą sezoną iš eilės, valstybės biudžeto lėšomis įsigyta gripo vakcina bus skiepijami nuo gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys:

  • 65 metų ir vyresni asmenys;
  • asmenys (vaikai ir suaugusieji) sergantys lėtinėmis širdies, kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, ir asmenys, kuriems yra nustatyta imunodeficitinė būklė;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
  • nėščiosios;
  • gyvenantieji socialinės globos ir slaugos įstaigose (taip pat  ir vaikų globos įstaigų  gyventojai).

Ar vakcina turi šalutinį poveikį?

Gripo vakcina yra gerai toleruojama, todėl povakcininiai reiškinia – reti. 1 – 2 proc. pasiskiepijusių asmenų gali pasireikšti šalutinis poveikis – galvos skausmas, prakaitavimas, raumenų ar sąnarių skausmai, gali pakilti temperatūra. Tačiau tai trumpalaikiai reiškiniai, kurie praeina per keletą dienų. Dažniau pasitaiko vietinės reakcijos – skausmas, paraudimas ir patinimas vakcinos injekcijos vietoje.

Šaltuoju metų laiku galima užsikrėsti ir kitais virusais, sukeliančiais kvėpavmo takų ligas (slogą, sinusitą, gerklės uždegimą), kurias lydi panašūs į gripą simptomai.

Todėl nuo šių ligų patariame saugotis ir kitais būdais, gal paprastesniais, tačiau efektyviais.

Atsparumą ligoms mažinančių situacijų vengimas

Labai svarbu neperšalti, vengti didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų, ypač jeigu esate sušilę.

Geras patalpų mikroklimatas

Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t.y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui.

Tinkama apranga

Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus rūbus bei apavą. Šaltu oru, net ir trumpam išbėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne.

Asmens higiena

Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas. Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys. Todėl patariama vengti čiaudinčių ar kosėjančių asmenų, kurie gali užkrėsti jau turimu virusu. Svarbu nepamiršti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo ir žinoti, kad saugus atstumas nuo sergančiojo yra ne mažiau kaip 1 m.

Sirgti namuose

Pajutus peršalimo simptomus rekomenduojama likti namuose, ne tik dėl to, kad taip greičiau pasveikstama, bet ir dėl kartu dirbančių ar besimokančių asmenų. Net ir į darželį sergantys vaikai neturi būti priimami.