Savaitgalį Kaišiadorių ugniagesiai net 10 kartų vyko gesinti degančios žolės
Kiekvienais metais atšilus orams, ugniagesiai sulaukia šimtų pranešimų apie deginamas pievas, kuriose žūsta ne tik bundanti gamta, gyvūnai, bet neretai supleška ir pačių žmonių turtas. Deja, bet tokiuose gaisruose, kuriuose sukelia patys gyventojai, pasitaiko ir žmonių žūčių. Kai kurie gyventojai vis dar nesugeba suvokti koks pavojingas yra žolės deginimas ir kaip staigiai liepsnos gali išplisti bei tapti nevaldomos. Štai vien šį savaitgalį Kaišiadorių rajono ugniagesiai gelbėtojai net 10 kartų vyko gesinti degančių pievų. Deja, bet per tokį neapdairų žmonių elgesį ugniagesiai gali nespėti nuvykti ten, kur jų pagalbos reikia labiau.
Vien per praėjusias tris paras ugniagesiai 229 kartus vyko gesinti degančios žolės. Nuo metų pradžios kilo 459 žolės gaisrai. Jų metu išdegė 526 ha atvirų teritorijų.
Pirmas iškvietimas Kaišiadorių rajone buvo gautas penktadienio vakarą. 13 val. 50 min. ugniagesiams buvo pranešta, kad Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, Dangelionių kaime dega žolė. Gaisras matomas iš Liutonių kaimo. 20 val. 33 min. taip pat buvo pranešta, kad Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, važiuojant nuo Liutonių kaimo, dega didelis plotas žolės, šalia yra gyvenamųjų namų. Atvykę ugniagesiai kone pusantros valandos gesino degančias pievas. Viso užgesinta apie 200 arų plote degusi žolė.
Bebaigiant gesinti degančias pievas Liutonių ir Dangelionių kaimuose, 21 val. 23 min., buvo pranešta apie Žiežmariuose, Statybininkų gatvėje, prie Strėvos upės atvira liepsna degančias pievas. Šioje vietoje degė apie 15 arų plote žolė.
Šeštadienio rytą, 9 val. 45 min., ugniagesiams buvo pranešta, kad Kaišiadoryse, Gedimino g. 117, laiptinėje jaučiamas dujų kvapas. Atvykę ugniagesiai išvėdino patalpas ir pabudėjo, kol atvyko dujų avarinės tarnybos darbuotojai.
Po pietų vėl prasidėjo pranešimai apie deginamas pievas. 12 val. 45 min. buvo pranešta, kad Kasčiukiškių kaime, Vilties g. 6 dega žolė. Gaisro metu išdegė 12 arų žolės.
13 val. 43 min. buvo pranešta apie dideliame plote deginamą žolę Gudienos kaime, Sodų gatvėje. Čia žolė degė apie 60 arų plote.
18 val. 24 min. apie deginamą žolę buvo gautas pranešimas iš Žaslių seniūnijos. Ugniagesiams buvo pranešta, kad Karsakų kaime dega žolė. Atvykę ugniagesiai užgesino liepsnas, kurios išdegino apie 50 arų pievos.
Vos po minutėlės, 18 val. 25 min., ugniagesiai vėl vyko gesinti žolės. Šį kartą Kaišiadoryse, Paukštininkų gatvėje, kur degė 4 arai žolės.
Dar po keliolikos minučių, 18 val. 57 min., buvo gautas naujas pranešimas. Šį kartą vėl iš Žiežmarių apylinkės seniūnijos. Babilių kaime žolė degė maždaug 10 arų plote.
Sekmadienio pavakare vėl prasidėjo pranešimai apie deginamą žolę. Pirmas pranešimas buvo gautas 17 val. 33 min. Ugniagesiams buvo pranešta, kad Gudienos kaime, Instituto g. 1, vieno aro plote dega žolė.
Praėjus keliolikai minučių, 17 val. 54 min., apie deginamą pievą buvo pranešta Zūbiškių kaime. Laimei, bent šį kartą pranešimas nepasitvirtino. Atvykus ugniagesiams paaiškėjo, kad suartuose arimuose pilietė degino ir prižiūrėjo sugrėbtas gamtines atliekas.
Dauguma žmonių vis dar mano, kad deginama nenušienauta žolė patręšia pievas. Tačiau tai tėra mitas. Žolės deginimas kelia daug nuostolių gamtai: pažeidžiamas paviršinis humusingas dirvožemio sluoksnis. Žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklių daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, ežiai, zuikiai ir perintys paukščiai. Be to, deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų, keliančių pavojų sveikatai.
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno 120 iki 350 eurų.
Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 30 iki 170 eurų, taip pat sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolę ar ražienos.