Savivaldybės įgyvendinamos priemonės padeda sumažinti reikšmingą teršalų prietaką į Lomenos upę ir pagerina upės vandens kokybę

Atsakydami į 2017 m. lapkričio 21 d. „Kaišiadorių aidai“ laikraštyje spausdintą straipsnį „Valdininkai, atkreipkite dėmesį į Lomeną“ norime pažymėti, kad straipsnyje pateikta nuomonė yra subjektyvi ir neatitinkanti tikrovės. Todėl informuojame apie Lomenos upės tvarkymo ir priežiūros darbus, pridedame ir skirtingu metų laiku darytų nuotraukų, kurios iliustruoja Lomenos upės priežiūrą.

Vertinant Lomenos upės vandens kokybę pagal cheminių elementų rodiklių vertes, prieš dešimtmetį upė buvo priskirta blogai ir labai blogai kategorijai. Upės vandenyje leistinus parametrus viršijo nitritinis azotas, fosfatai, bendrasis azotas ir fosforas, suspenduotos dalelės, mėginiuose pasitaikydavo ir nedideli kiekiai naftos produktų.

Lomenos upė priskiriama prie labai pakeistų vandens telkinių. Praktiškai sukanalizuojant upę jos visas natūralumas buvo sunaikintas – pažeistas hidrologinis rėžimas, pakeisti hidromorfologiniai upės elementai, įvykdyti inžinieriniai sprendimai, dėl kurių upė nuolat dumblėja, o dėl nuolatinio vandens lygio svyravimo upėje yra neapstovi tėkmė, sparčiai želia vandens augalija ir pan. Upėje trūksta natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių.

Dėl išvardintų priežasčių ir susidariusios situacijos 2011–2013 metais Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Lomenos upės, esančios Kaišiadorių rajono savivaldybėje, išvalymas“. Beje, ne sykį prieš tai, Lomena buvo valoma. Apie tai jau  ne  kartą  buvome informavę visuomenę. Prieš valant upę buvo nustatyta, kad pagrindiniai Lomenos taršos šaltiniai: išleidžiamos neorganizuotos buitinės nuotekos iš privačių namų valdų; išleidžiamos nuotekos iš senos miesto nuotekų valyklos, į upę patenkančios nevalytos lietaus nuotekos, tarša įvairiomis atliekomis.

Projekto vykdymo metu įgyvendintos trumpalaikės priemonės: iškastas iš upės vagos dumblas (išvalytas upės ilgis 5,818 km Kaišiadorių miesto teritorijoje ir Gudienos kaimo teritorijoje, iškasta 16100 m³),  pagilinta ir išvalyta upės vaga (išvalytas upės veidrodinis paviršius yra 1,5 ha), iškirsti želiantys krūmai (4 ha plote), sutvarkyta upės pakrančių (4,5 ha plotas).

Taip pat suplanuotos ir numatytos ilgalaikės aplinkosauginės priemonės – suprojektuotos lietaus nuotekų valyklos, privačių namų kvartaluose pakloti nauji kanalizacijos tinklai, panaikinti nuotekų teršalų šaltiniai ir jų teršalų tiesioginė prietaka į upę.

Svarbiausia, kad panaikinta pasklidžioji teršalų prietaka: Kaišiadorių mieste pastatyta naujos technologijos nuotekų valykla ir šiuo metu išleidžiamos tiktai gerai išvalytos nuotekos, 2014–2015 metais visos privačios namų valdos Kaišiadorių mieste pajungtos prie centralizuotų nuotekų tinklų ir taip panaikinta tarša.

Šiuo metu įrengiami du paviršinių nuotekų valymo įrenginiai prie svarbiausių Lomenos lietaus nuotekų išleistuvų, siekiant pašalinti taršos šaltinius. Šių valyklų aplinkosauginė paskirtis yra labai svarbi – visas paviršines nuotekas nukreipti į valyklą, nusodinti ir sugaudyti kietąsias daleles (nešmenis), atskirti ir sugaudyti naftos produktus.

Po upės valymo darbų, jau 5 metai kaip vykdomas Lomenos upės vandens kokybės monitoringas, t. y. keturis kartus per metus (kartą per ketvirtį), atliekami Lomenos upės vandens kokybės tyrimai ir  ekologinės būklės vertinimas. Tyrimų rezultatai rodo, kad upės būklė po valymo žymiai pagerėjo ir šiuo metu svyruoja nuo patenkinamos (atskirais laikotarpiais ir atskirais jų laikais), o pagal kai kuriuos vandens kokybės cheminius-fizikinius parametrus net geros ir  labai geros būklės.

Kasmet prižiūrimas Lomenos upės 7,56 ha plotas. Šiemet krante augusi augalija buvo ne tiktai šienaujama, bet ir mulčiuojama žolė. Taip pat vykdomi ir kiti Lomenos upės priežiūros darbai –  kertami atželiantys krūmai, surenkamos įvairios atliekos. Tenka konstatuoti, kad į Lomenos upę gyventojai išmeta daug atliekų: butelių, padangų, naudotų baldų ir pan. Apie tai byloja talkų metu surenkamų atliekų įvairovė.

Augalijos šienavimo darbai vykdomi ne pagal „norus“, o atsižvelgiant į žolinės augalijos brandą, sezono gamtines sąlygas. Kuo vėliau šienaujama sumedėjusi augalija ir susmulkinama bei paskleidžiama biomasė, tuo aplinkosauginė priemonė naudingesnė. Praktika rodo, kad vandens telkinių pakrantės šienauti naudingiausia rugpjūčio–spalio mėn., kada augalija pasiekia brandą. Lomenos pakrantės šiemet šienauti pradėtos rugsėjo, o dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, baigtos lapkričio mėn.

Upelio su stačiais krantais, priežiūra su mechanizmais yra sudėtinga, kartais net neįmanoma, todėl reikalauja daug rankinio darbo ir yra brangi. Upės krantus šienauti kelis kartus per sezoną, ar dažniau, netikslinga ir brangu.

Atrankos išvada

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos
Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas
Vidmantas Malinauskas