Seimas siūlys paskelbti hibridinę agresiją prieš Lietuvą ir, jai stiprėjant, kreiptis į NATO

Pirmadienį Seimo valdančioji dauguma kartu su daugeliu opozicinių frakcijų seniūnais įregistravo rezoliucijos projektą, kuriuo vieningai siūlo pripažinti, kad nedraugiškos Lietuvai valstybės vykdo hibridinę agresiją, kurioje naudojama tarptautinė migracija. Parlamentarai atkreipia dėmesį, kad jei ši agresija tęsis ir intensyvės, įvertinus jos pavojingumo laipsnį, būtina pradėti konsultacijas su NATO valstybėmis narėmis, pirmiausia Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį.

Seimo narių manymu, nedraugiškos Lietuvai valstybės vykdo hibridinę agresiją prieš Lietuvą, kurios metu, pažeidžiant tarptautinės teisės normas ir nesilaikant prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, organizuoti užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai, nelegaliai kertantys Lietuvos Respublikos sieną, instrumentalizuojami padėčiai Lietuvoje destabilizuoti ir sukelti žalą Lietuvos valstybei.

„Šias savaites matome visokeriopas Vyriausybės pastangas kovojant su hibridine agresija. Todėl Seimas, grėsmės akivaizdoje, rodydamas pozicijos ir opozicijos vieningumą, skelbs poziciją dėl hibridinės agresijos pripažinimo. Manau, tikrai galime konstatuoti, kad Minsko režimas prisideda prie neteisėtos migracijos per Baltarusiją. Ši hibridinė agresija gali būti plėtojama, išnaudojama ir netgi tapti pagrindu naujo pobūdžio grėsmėms plataus masto karinių pratybų „Zapad“ kontekste, todėl tą vertiname labai rimtai ir kartu su Vyriausybe siūlome atsako ir atgrasymo priemones“, – teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo nariai primena, kad Lietuva yra įsipareigojusi apsaugoti Europos Sąjungos ir NATO išorinę sieną nuo nelegalios migracijos srautų, kurių tik nežymią dalį sudaro bona fide pabėgėliai ir kurie gali tapti priedanga į ES ir NATO šalis patekti asmenims su teroristinėmis ir nusikalstamomis sąsajomis.

Rezoliucija siūloma valstybės sienos apsaugos sustiprinimui ir valstybės sienos gynybai Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasienio ruože pasitelkti Lietuvos kariuomenę. Taip pat visu valstybinės sienos su Baltarusijos Respublika perimetru per kaip įmanoma trumpesnį laiką pastatyti fizinį gynybinį barjerą.

Parlamentarų manymu, būtina užtikrinti, kad nelegalios migracijos srautų organizatoriai, įskaitant Baltarusijos fizinius ir juridinius asmenis, būtų patraukti atsakomybėn, jiems būtų pritaikytos nacionalinės ir ES sankcijos, baudžiamasis persekiojimas, prireikus – inicijuoti nelegalios migracijos organizavimo ir skatinimo tarptautinį tyrimą.

Rezoliucijoje pažymima, kad užsieniečiai iš trečiųjų šalių, nelegaliai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir neturintys asmens tapatybę įrodančių dokumentų (išskyrus moteris su vaikais, nėščiąsias, neįgaliuosius ir vaikus iki 16 m.), kol nebus įrodyta kitaip, būtų traktuojami kaip vykdomos hibridinės atakos galimi aktyvūs dalyviai.

Seimo narių manymu, reikia inicijuoti informacinę kampaniją nelegalios migracijos kilmės šalyse, siekiant atgrasyti potencialius migrantus nuo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos valstybinę sieną.

Rezoliucijoje pažymima, kad visi Lietuvos Respublikos sieną nelegaliai kertantys užsieniečiai iš trečiųjų šalių, neturintys teisinio pagrindo prašyti pabėgėlio statuso, būtų grąžinti į jų kilmės šalis, pasinaudojant esamais arba pasirašant naujus susitarimus dėl readmisijos, būtinus jų grąžinimui.

Seimo nariai atkreipia dėmesį, jei hibridinė agresija tęsis ir intensyvės, įvertinus jos pavojingumo laipsnį, pradėti konsultacijas su NATO valstybėmis narėmis, pirmiausia Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį, kuriame teigiama, kad „Šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.

Taip pat kreiptis į Europos Sąjungos valstybes nares, Europos Komisiją ir kitas institucijas, kviečiant parodyti solidarumą ir suteikti Lietuvai reikalingą paramą atremiant hibridinę agresiją, taip pat ir pagal ES sutarties 222 str. įtvirtintą solidarumo sąlygą, kuri numato, kad „jei valstybė narė patiria teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą, Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai“.

Remiamas turinys:
Naujienos iš interneto