Stovėdami ant Paparčių mokyklos uždarymo slenksčio (video)

Lietuvoje mažėjant gyventojų skaičiui ir vykstant urbonizacijai, Lietuvos kaimiškų vietovių mokyklos tiesiog nyksta viena po kitos. Tokios kaimiškose vietovėse esančios mokyklos yra tarsi gaivaus oro gurkšnis ir šviesos spindulys aplinkinių kaimelių gyventojams. Jos yra tarsi tų apylinkių „ekosistema“, kur vyksta ne tik ugdymosi procesas, bet ir renginiai, į kuriuos susirenka nemaža dalis bendruomenės. Ugdymasis kaimiškose vietovėse esančiose mokyklose yra daug malonesnis, nes čia vieni kitus pažįsta, žino vieni kitų problemas, kuriasi bendruomenės… Deja, bet, kaip ir didžiojoje Lietuvos dalyje, taip ir Kaišiadorių rajone, tokių mokyklų likimas jau yra nulemtas mūsų pačių išsirinktų valdžios atstovų… Viena iš tokių mokyklų yra ir Kaišiadorių rajono Paparčių mokykla – daugiafunkcis centras.

Seniausios žinios apie Paparčių mokyklą siekia XVIII amžių, tačiau galima daryti prielaidas, jog dar XVII a. viduryje čia atsikėlę vienuoliai dominikonai galėjo įkurti parapijinę mokyklą, kurią patys ir išlaikė. Paparčių pagrindinė mokykla buvo pradėta statyti caro Nikolajaus I laikais ir įkurta apie 1870 m. Iki tol vaikai mokėsi pas vienus ar kitus kaimo gyventojus ir daugiausia buvo mokomi lenkiškai skaityti ir rašyti.

Pastačius mokyklą, joje pradėta mokyti kaimo vaikus. Mokslo metai prasidėdavo vėlai rudenį, pasibaigus ganiavai, trukdavo apie penkis mėnesius ir baigdavosi anksti pavasarį, kuomet prasidėdavo ganiava. Mokykloje mokydavosi apie 20 mokinių. Juos mokė mokytojai rusai. Mokiniai buvo mokomi rusiškai skaityti ir rašyti, dėl to tėvai nenoriai leisdavo vaikus į mokslus. Populiariausios bausmės už nusižengimus buvo patampymas už ausies, palikimas po pamokų ar pastatymas į kampą.

1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mokykla nustojo veikti. Kaip tik tada aplinkiniuose kaimuose kunigai pradeda steigti mažas mokyklėles, kuriose vaikus mokė mokytojai lietuviai. Baigiantis karui ir prasidėjus nepriklausomybės kovoms, švietimo reikalai pakriko ir tik 3–ajame dešimtmetyje viskas grįžo į normalias vėžias. Tada Paparčių mokykloje veikė 4 skyriai (vėliau 6), buvo mokoma tikybos, skaičiavimo ir lietuvių kalbos. Mokslo metai prasidėdavo rugsėjo 1 d. ir baigdavosi gegužės pabaigoje.

Prasidėjus II – ajam pasauliniam karui, mokykla tebeveikė, tačiau vaikams mokytis buvo sunku, nes priemonės buvo brangios. Mokykloje veikė 4 skyriai.

Nuo 1949 metų Paparčių mokykla buvo septynmetė, o nuo 1962 m. rugsėjo 1 d. perėjo prie aštuonmečio mokymo ir vadinosi Paparčių aštuonmete mokykla. 1986 m. buvo įsteigta 9–oji klasė.

1993 m. kilus gaisrui sudegė pagrindinis mokyklos pastatas. Nepaisant to, mokyklą nuspręsta atstatyti, ir 1995 metais ji iš naujo įsikūrė buvusiame kolūkio valgyklos pastate. Nuo 1999 m. mokykloje veikia jau ir 10–oji klasė.

2016 m. gegužės 13 d. Paparčių pagrindinė mokykla pakeitė statusą – tapo Kaišiadorių r. Paparčių mokykla-daugiafunkciu centru (trumpasis pavadinimas – Paparčių mokykla–daugiafunkcis centras (Paparčių MDC)).

Savo prisiminimais apie Paparčių mokyklą savo socialinio tinklo Facebook paskyroje pasidalino ir buvusi Paparčių mokyklos mokytoja Joana Perednienė.

„Nors šioje mokykloje jau nebedirbu, tačiau nostalgija šiai mokyklai liko, jai atidaviau daugiau kaip 50 metų. Čia prabėgo mano gražiausi jaunystės metai, iš čia aš buvau palydėta į užtarnautą poilsį , todėl negaliu jos užmiršti ir nepamiršiu niekada…

Šiandien, stovėdami ant mokyklos uždarymo slenksčio, norisi dar kartą prisiminti šią kaimo mokyklą, joje dirbusius mokytojus ir mokinius. Juk nesvarbu , kad ir kokio amžiaus būtume, vis nors mintimis grįžtame į mokyklą, kur praėjo pačios įdomiausios nerūpestingos vaikystės dienos, o juo labiau dar ir keli dešimtmečiai praleisti tarp mokinių, mūsų Tėvynės kūrėjų. Paparčių mokykla savita savo darbais, tradicijomis, papročiais…

Paparčiai – atokus bažnytkaimis, tačiau ši vietovė vaizdinga, turinti garsią istorinę praeitį: čia stūkso piliakalnis, buvusio dominikonų vienuolyno mūro liekanos caro valdžios uždaryto po 1863 m. sukilimo, netoli už Neries – yra didinga pirmoji Lietuvos sostinė – Kernavė…

Kiek siekia senolių atmintis, viena iš Paparčių įžymybių buvo parapinė mokykla, kuri XVIII a. antroje pusėje buvo įkurta vienuolyne. Ją išlaikė patys vienuoliai. 1782 m. joje mokėsi tik 2 mokiniai. 1801 m. – 6 mokiniai. 1789 m. veikė dvi vienuolyno mokyklos. Vėliau buvo daraktorinės mokyklos (vaikai mokėsi pas kaimo gyventojus). Pagaliau 1870 m. Paparčiuose buvo pastatyta pradinė mokykla, vėliau tapo septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, dešimtmetė, pagrindinė, daugiafunkcis centras…

Didelis išbandymas Paparčiams buvo kilęs gaisras, kuris sunaikino pagrindinės mokyklos pastatą, tačiau tai nesunaikino noro siekti mokslo. Pamokos vyko buvusiame kolūkio darželyje. Vėliau rajono ir vietinės valdžios pastangomis mokykla įsikūrė buvusios kolūkio valgyklos patalpose , kuriose gyvavo iki šiol, o šiandien ji „NUTRINAMA“ iš Kaišiadorių krašto žemėlapio.

Kad ir kokio ugdymo mokykla būtų – pradinė, septynmetė, aštuonmetė…- ji visada buvo minima su pagarba ir meile, nes daugiau kaip per šimtą metų čia mokėsi protėvių proseneliai, kelios kartos po jų. Mokykla į gyvenimą išleido per 60 laidų jaunųjų abiturientų.

Paparčių kaimo mokykla – pažinimo ir šviesos židinys per savo gyvavimo laikotarpį užaugino daug Lietuvos krašto žmonių – šviesuolių: vieni ramiai ilsisi iškeliavę Anapilin, kiti šiuo metu Lietuvos senjorai, o dar kiti sėkmingai dirba ir garsina paprastą kaimo mokyklą: vieni jų tapo visoje Lietuvoje garsiais žmonėmis: mokslininkais, rašytojais, meno mylėtojais, kiti-paprastais mokytojais, gydytojais ar žemdirbiais, tačiau jie visi dirba nuoširdžiai. Karta keitė kartą, į mokyklinius suolus sėsdavo vis kiti mokiniai, trokšdami sužinoti ir patirti kažką naujo, neatrasto…

Mokyklos auklėtinių keliai skirtingi, nevienodi pasiekimai moksle, tačiau jie vienodai myli savo gimtinę, pagarbiai prisimena savo pirmuosius žingsnius į Žinių pasaulį, gūdžiame kaime buvusią mokyklą, joje dirbusius to meto šviesuolius- mokytojus, kurie buvo atsidavę pedagoginiam darbui: negailėdami laiko mokė raštingumo, prusino kaimo vaikus.

Manau, tie, kurie mokėsi ar dirbo Paparčių krašte veikusioje mokykloje, visada prisimins šią Mokslo Šventovę, kuri išskleidė sparnus tolimesniems skrydžiams….“ – rašė buvusi mokytoja.

Kaišiadorių rajono Paparčių mokykla – daugiafunkcis centras ir Kaišiadorių rajono Žaslių lopšelis – darželis „Žaliasis klevelis“ reorganizuojami prijungimo prie Kaišiadorių rajono Žaslių pagrindinės mokyklos būdu. Po reorganizavimo Kaišiadorių rajono Paparčių mokyklos – daugiafunkcio centro ir Kaišiadorių rajono Žaslių lopšelio – darželio „Žaliasis klevelis“ teisės ir pareigos (joms vykdyti reikalingi dokumentai ir bylos perduodami Kaišiadorių rajono Žaslių pagrindinei mokyklai po to, kai Kaišiadorių rajono Žaslių pagrindinės mokyklos pakeisti nuostatai bus įregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 1 d.