Švilpiko diena 2020 pagal dr. Silvą Lengvinienę
Savaitgalį, praėjus savaitei po pirmojo rinkimų turo, paskambino mano draugas. Maniau, jog greičiausiai kalbėsime apie politiką, tačiau mūsų pokalbis pakrypo apie seną gerą filmą. Apie filmą, kurį patinka karts nuo karto peržiūrėti, tai 1993 m. tikras kino šedevras „Švilpiko diena“.
Dauguma turbūt esate matę šį filmą ir dar pamenate jo siužetą. Jei pamiršote, trumpai priminsiu. Pagrindinis veikėjas Filas patenka į mažą miestelį, kur vasario 2 dieną vyksta keista ceremonija susieta su švilpiku ir jo šešėliu. Dėl pūgos jis priverstas likti miestelyje dar vienai nakčiai, o ir tada prasideda visa istorija. Nesvarbu, kas be atsitiktų, kiekvieną rytą 6 valandą jis atsibunda toje pačioje lovoje, tą pačią dieną ir viskas kartojasi iš naujo.
Kiekvieną kartą peržiūrėdama šį filmą, atrandu kažką naujo. Man tai priminė mūsų šalies rinkimus… Kas keturi metai rinkimai, tarsi besikartojanti Švilpiko diena. Metai eina ir viskas kartojasi…
Vienas iš pirmųjų įtraukiančių momentų filme, kuomet Filas, pasimetęs dėl savo situacijos, bare susipažįsta su dviem gerai įkaušusiais vyrukais ir veždamas juos namo jų paklausia: „Kas būtų, jei nebūtų rytojaus?“. Vyrukai sureaguoja labai džiaugsmingai: „Tai reiškia, kad nebūtų jokių problemų, jokių pagirių. Galėtume daryti ką tik norime.“
Praėjus savaitei visi politikai ir mūsų media, kaip ir šie filmo veikėjai, visiškai užmiršo, kas yra rinkimai, juos domina koalicijos, balsų pasiskirstymas, kalbama apie ką nori, bet tik ne apie tai, kas svarbu žmogui. Žmogui, kuris išreiškė savo valią, suteikdamas pasitikėjimą atstovauti.
Tuomet Filas ištaria esminę frazę, kuri tarsi takoskyra filme ir mūsų gyvenime yra vienoda „Daugiau nesilaikysiu jokių taisyklių ir pats spręsiu, kaip man gyventi“. Tik mūsų atveju, dar yra likusių ketverių metų terminas, kol ir vėl bus reikalingi rinkėjai.
Mūsų valdžia, kaip ir Filas, pradeda gyventi be jokių taisyklių, „darau, ką noriu ir kaip noriu“, „manipuliuoju žmonėmis“, kad tik šią vis besikartojančią dieną (rinkimus) patirčiau kaip galima daugiau malonumo ir pasitenkinimo.
Tačiau gyvenime, kaip ir filme, turi būti prasmė. Filme tai įvyksta visiškai netikėtai, kuomet Rita užduoda Filui klausimą: „Ką tu šiandien veikei?“. Filas atsako: „Tą pati, ką ir visada, vis tą patį“.
Manau, kad šiandien, kaip ir filmo herojus Filas, visi turime dar kartą susimąstyti, ką mes darome kiekvieną dieną, ko mes siekiame iš SAVO ir bendruomenės gyvenimo, kokios mūsų vertybės, kokia yra viso to prasmė? Būtent tuomet, kai Filas peržiūri savo beprasmiško tos pačios dienos nugyvenimo prioritetus, filme viskas pradeda keistis.
Filas nusprendžia kiekvieną dieną įprasminti skirdamas pagalbą miestelio gyventojams. Ypač jautri scena, kuomet jis nuoširdžiai rūpinasi sergančiu senoliu, kad tik jo paskutinės dienos ir valandos būtų sočios ir be skausmo, ir taip iki pat jo paskutinės atodūsio valandos.
Filmo pabaigoje beveik visi miestelio gyventojai dėkojo Filui už jo pagalbą, patarimus. Kitaip tariant, Filas išmoko ne tik imti, bet ir duoti, išmoko įprasminti savo gyvenimą toje pačioje besikartojančioje kasdienybėje. Gebėjimas duoti, dalintis, padėti, kartais tiesiog būti kartu ir išklausyti yra didžiausia vertybė ir prasmingiausia veikla.
Užbaigiant savo mintis, sąsajas tarp filmo ir mūsų realaus gyvenimo, norisi priminti, kad visai neseniai davėme savo pasitikėjimo ir valios mandatą žmonėms, kurie iš karto puolė dalintis tarpusavyje į gerus ir blogus, mėlynus ir žalius, teisingus ir klystančius.
Manau, kad mes visi, kaip ir Filas, privalome pabėgti iš tos Švilpiko dienos ir kad pasibaigus rinkimams, nuo spalio 26 dienos, tarsi naujai nubudę, kiekvieną dieną nugyventume prasmingai, dirbant mažus ir didelius darbus, gyvenant kasdieninius gyvenimus, auginant vaikus, besirūpinant senjorais…
Su visa atsakomybe, valia ir ryžtu dalyvaukime savo bendruomenės, savo kaimo, miesto ir mylimos šalies, LIETUVOS, gyvenime.
Politinė reklama. Bus apmokama iš Laisvės partijos sąskaitos. Užs. Nr. 20/15 PR
