Ugniagesių kantrybė išseko: piktybiškai savo saugumu nesirūpinantiems gyventojams skiriamos baudos

Prasidėjus vėsiajam sezonui ugniagesiams dešimtis kartų per parą teks budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai. Neretai nuo užsidegusio kamino ar netvarkingos krosnies gali užsiliepsnoti stogas ar netgi supleškėti visas namas. Dėl to kalti namų savininkai, nepakankamai dėmesio skiriantys savo šeimos narių saugumui ir nesilaikantys Gaisrinės saugos taisyklių. Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

Būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas. Neretai būna taip, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo išorinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 40 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų privalo būti ne mažesnis kaip 25 cm nedegantis intarpas. Be to, reikia žinoti, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.

Pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, galima tikėtis gaisro.

Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus – neretai tapetai priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir jie apklijuojami. Užkūrus krosnį, tapetai nuo karščio kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega.

Ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50×70 cm skardos lakštas.

Jei po ilgo nekūrenimo laiko užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, privalote nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius.

Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę paukščiai (įrengę lizdus). Taip nenutiktų, jei kamine įtaisytumėte retą tinklą, groteles ar stogelį. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.

Nepamirškite, kad netvarkingą krosnį draudžiama kūrenti, todėl įsidėmėkite pagrindines taisykles:

  • neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis;
  • nenaudokite krosniai pakurti  lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga;
  • neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti  mažamečiams vaikams; nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti;
  • baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis.

Na ir dar vienas efektyvus apsisaugojimo nuo galimo gaisro būdas – įsirengti dūmų jutiklius. Daug materialinės ir moralinės žalos pridaro per vėlai pastebėtas gaisras. Šie jutikliai greitai ir patikimai užfiksuoja vos kilusį gaisrą. Jutiklyje esanti sirena informuoja jus ir kaimynus apie iškilusią grėsmę, tad galima suspėti lokalizuoti beįsiplieskiančią ugnį, kol ji dar nepasiglemžė jūsų turto ar net gyvybės.

Patirtis rodo, kad dūmtraukių nepriežiūra ilgainiui turi įtakos dūmtraukio būklei, užsidegus suodžiams juose atsiranda įtrūkimų. Sutrūkinėjęs dūmtraukis yra lyg uždelsto veikimo bomba, tokiu atveju neišvengiamai kyla gaisro pavojus. Gaisrui kilus pastogėje ar viršutiniajame aukšte, name esantys žmonės ne iškart pastebi gaisro požymius.

Spaudoje pasirodė aprašytų nepatvirtintų metodų, ką daryti užsidegus suodžiams dūmtraukyje – ir bulvių lupenų naudojimas, ir druskos barstymas. Tačiau kol kas vienintelis ir patikrintas būdas yra krosnies gesinimas – iš pakuros išimti degias medžiagas, o per dūmtraukyje esančią pravalą traukti krentančius suodžius ir žarijas ir šitaip mažinti temperatūrą dūmtraukyje. Vanduo, naudojamas užsidegusiam dūmtraukiui gesinti, gali padaryti daugiau žalos nei naudos, nes degant suodžiams dūmtraukyje temperatūra gali pakilti net iki 1500 laipsnių Celsijaus, o vanduo, patekęs į dūmtraukį, akimirksniu virsta garais ir gali jį sugriauti ar susprogdinti.

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad dūmtraukį būtina tinkamai ir laiku prižiūrėti, o kilus gaisrui nedelsiant apie tai informuoti Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir vykdyti pagalbos skambutį priėmusio pareigūno nurodymus. Primename, kad piliečiams už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus gresia administracinė atsakomybė: priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas arba jų nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo dešimt iki septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt iki šešių šimtų eurų.

Per metus Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai Kaišiadorių rajone aplanko apie 1600 gyventojų. Daugiausia dėmesio yra skiriama skurdžiau gyvenantiems, asocialiems, vienišiems ar daugiavaikiams asmenims.

Kiekvienais metais ugniagesiai vykdo akcijas, kurių metu gyventojams yra įrengiami autonominiai dūmų detektoriai, tikrinamos krosnys ir kaminai. Pradžioje ugniagesiai pataria gyventojams, kaip susitvarkyti krosnis, primena, kad būtų išvalyti kaminai ir pataria kur kreiptis, jeigu gyventojai patys savo lėšomis negali susitvarkyti netvarkingų krosnių.

Nors, daugeliu atveju, gyventojai geranoriškai priima ugniagesių gelbėtojų patarimus ir, rūpindamiesi savo ir savo turto saugumu, susitvarko netvarkingas krosnis, tačiau, deja, yra asmenų, kurie į tai numoja ranka. Tarsi tai būtų ne jų rūpestis. Jeigu tokie asmenys ir toliau piktybiškai nesirūpina savo saugumu, tuomet, neturėdami kitų išeičių, pareigūnai tokiems asmenims skiria baudas.

Vien šiemet Kaišiadorių rajone ugniagesiams teko 17 kartų vykti į iškvietimus dėl degančių kaminų.