Visoje Lietuvoje fiksuojamas labai didelis oro užterštumas: Kaišiadoryse smogas matomas plika akimi

Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės matavimo stotys fiksavo padidėjusį oro užterštumą visoje Lietuvoje.

Spalio 1 d. vidutinė paros kietųjų dalelių KD10 koncentracija Vilniuje siekė 131-147 µg/m³, Kaune – 134-149 µg/m³, Klaipėdoje – 95-136 µg/m³, kituose miestuose svyravo nuo 76 iki 139 µg/m³ ir viršijo paros ribinę vertę (50 µg/m³) iki 3 kartų.

Spalio 2 d. oro užterštumo lygis visoje šalyje išliks aukštas ir labai aukštas. Po pietų vietomis numatomas nedidelis lietus, sustiprės pietryčių krypčių vėjas, kietųjų dalelių koncentracijos gali kiek sumažėti, tačiau KD10 paros ribinės vertės viršijimo tikimybė išliks didelė.

Pagrindinės kietųjų dalelių aplinkos ore padidėjimo priežastys – šalyje vyraujančios nepalankios teršalų sklaidymuisi meteorologinės sąlygos (sausi orai, nestiprus vėjas), vietinių šaltinių – transporto, pakeltosios taršos įtaka oro kokybei bei atneštiniai teršalai iš kaimyninių šalių. Vyrauja pietryčių, rytų krypties oro srautai, o kartu su jais į Lietuvą atkeliauja teršalai iš pietvakarių Rusijos, pietryčių Ukrainos, kur remiantis palydovine informacija, fiksuojama daug miškų gaisrų.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šią savaitę šalyje vyraus pietryčių, rytų krypčių vėjas, žymesnio lietaus nenumatoma, todėl tikėtina, jog situacija artimiausiomis dienomis keisis mažai ir oro užterštumas šalyje išliks didelis.

Rekomendacijos savivaldybėms: drėkinti paviršius, ypač statybos vietų bei gatvių ir kelkraščių. Gyventojams rekomenduojame maksimaliai apriboti fizinę veiklą lauke, turintiems lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligų – vengti buvimo lauke.

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės  – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių  komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų). Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą. Dėl savo kompleksinės cheminės ir fizinės sudėties, kietosios dalelės sukelti ir specifinį poveikį sveikatai, būdingą konkrečiai cheminei medžiagai, esančiai jų sudėtyje. Pavyzdžiui, dėl suodžiuose esančių poli aromatinių angliavandenių, suodžių KD2,5 yra toksiškos ir kancerogeninės. Mokslo šaltiniuose nurodoma, tomis dienomis, kai išauga kietųjų dalelių koncentracija ore, padidėja mirtingumas.

Atsargumo priemonės – rekomendacijos gyventojams:

  • sergantiems lėtinėmis ligomis (pvz., astma, širdies ar plaučių ligomis) patariame likti namuose ir stebėti sveikatą;
  • dirbantiems ir sportuojantiems siūlome riboti fizinį aktyvumą lauke, būti vietose, kurios yra atokiau nuo judrių gatvių, kitų aplinkos oro taršos šaltinių;
  • dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones;
  • visiems rekomenduojame atsisakyti asmeninių automobilių, naudotis viešuoju transportu;
  • soduose, priemiesčiuose nekurkite laužų, nedeginkite atliekų; venkite šildyti patalpas kietu kuru kūrenamais įrenginiais;
  • blogai pasijutę, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Detalesnius oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainės skiltyje „Oro kokybės rodikliai“.