Žasliai – unikalus Kaišiadorių rajono miestelis
Nematerialus kultūros paveldas yra neatsiejama vietos dvasia (genius loci), kuri nematomomis voratinklio gijomis apraizgo ir sujungia pastatus, aikštes ir net žmones (asmenybes). Juk kol gyva tradicija bei atmintis, tol egzistuoja ir vietos dvasia – identitetas.
Žasliai – unikalus Kaišiadorių rajono miestelis. Tiek savo lokacija – miestelis įsikūręs tarp Žaslių, Limino ir Statkūniškio ežerų, tad meilei vietos gyventojų ir rajono svečių neretai vadinami mažaisiais Trakais. Tiek išlikusia unikalia ir autentiška miestelio urbanistika ir architektūra.
Miestelis radialinio plano, kitaip tariant spindulinio, kuomet miestelio gatvės driekiasi iš vieno centro – Turgaus aikštės. Kuri dar neretai vadinama „Tado Blindos“ aikšte, mat čia 1972 metasi buvo filmuojamas Lietuvos televizijos filmas „Tadas Blinda“ režisuotas Balio Bartkausko. Į centrinę miestelio aikštę sueina keturios gatvės: Vilniaus, Vytauto, Bažnyčios ir Kaišiadorių. Iki šių dienų išlikęs neasfaltuotas, akmenimis grįstas aikštės fragmentas.
Miestelio senoji dalis ypatinga tuo, jog namai išsidėstę prie gatvių, orientuoti priekiniais fasadais. Centrinėje miestelio dalyje išlikusi didžioji dalis buvusių prekybininkų ir amatininkų namų. Tai rodo pastatų struktūra, vidaus išplanavimas. Nuo gatvės ir aikštės pusės buvo įrengtos prekybinės patalpos, gilumoje bei mansardoje, anksčiau vadintoje „salkomis“ – gyvenamosios patalpos.
Be autentiškos architektūros ir čia vykusių įvykių, Žasliams, kaip istorinės atminties sąsaja, itin savarbus iškilių asmenybių palikimas. Kaip žinia, spaudos draudimo laikotarpiu veikė Lietuvos valstiečių steigtos slaptosios – daraktorinės – mokyklos. Viena žymiausių Kaišiadorių krašto daraktorė – žaslietė, spaudos draudimo metais slaptai mokiusi vaikus lietuviško rašto, Ona Lisauskienė bei iki šių dienų išlikęs autentiškas jos gyvenamasis namas, kuris nematoma gija susietas su šia neeiline Žaslių miestelio asmenybe.
Žaslių miestelio pavadinimas neretai siejamas su kompozitoriaus, pianisto Leopoldo Godovskio vardu, juk jis bene žymiausias žaslietis žinomas pasaulio mastu. Šįmet minime 150-asias jo gimimo metines, tad Žasliuose vėl suskambo kompozitoriaus kūriniai. Nors iš Žaslių išvyko dar būdamas vaiku, Amerikoje įsikūrusį ir pasaulį apkeliavusį Leopoldą Godovskį vis tiek traukė gimtinė. Eidamas 65 metus kompozitorius atvyko į Vilnių, norėdamas aplankyti gimtuosius Žaslius. Tačiau Vilniaus krašto aneksavimo – garsus kūrėjas nebuvo įleistas į Lietuvos teritoriją ir negalėjo išpildyti savo svajonės. L. Godovskio vardas iki šiol pasaulyje siejamas su Žasliais, o jo kūriniai skamba ir šiame miestelyje, taip pažymint nematomą kūrėjo giją su šia Kaišiadorių rajono vietove.
Taip pat vargu ar kam žinoma, jog Lietuvos garbės generalinio konsulo Los Andžele Juliaus J. Bielskio trumpi atsiminimai apie labai mažai žinomą JAV lietuvį Balį Praną Mastauską (Frank Mast) pasakoja būtent žasliečio istoriją? Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikėjas bei teisininkas, kuris 1918 m. įsitraukė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo darbą. Tais pačiais metais B. P. Mastausko pastangomis lietuvių delegacija gavo audienciją pas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Th. W. Wilsoną. Dar 1918 m. Lietuvių informacijos biuras Vašingtone Balį Mastauską kartu su kunigu Juozu Dabušiu ir Kaziu Pakštu pasiuntė į Europą rūpintis Lietuvos laisvės reikalais. 1931 m. dalyvavo ir garsiojoje Alo Capone’s byloje.
Žymių asmenybių, kurios turi sąsajų su Žasliais išties gausu. Kiekvienas savitas ir vis kitoks. O kur dar vietos veikėjai?.. Miestelio objektai neoficialiai tapatinami su asmenybėmis. Vienas tokių ir Kliuko pušinėlis. Tad norime pakviesti susismąstyti apie žinomus ir nežinomus faktus, asmenybes ir objektus, juk šie elementai ir padeda kurti vietos dvasią.
Kaišiadorių rajono savivaldybės Statybos, infrastruktūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė J. Jakštaitė
