Žiežmariai – kur susikerta keliai
Žiežmaros upelis pro Žiežmarius neteka, galbūt gyvenvietė kažkada buvo perkelta, o gal miestas buvo pavadintas su aliuzija į kitą žodžio „Žiežmara“ reikšmę (žiežula, ragana) – miesto vardo kilmės mįslė lieka neįminta. Pro miestelio širdį teka visiems žinomas upelis – Strėva. Kalbama, kad prie Žiežmarių vyko Strėvos mūšis, visgi, dėl šio fakto istorikai linkę nesutarti. Sakoma, kad kažkur Žiežmariuose, vandens telkinyje, Napoleono kariuomenė lobį paslėpusi. Sovietų specialistams lobio rasti nepavyko, kita vertus, kas prisipažintų radęs? Žodžiu, Žiežmariai visais laikais buvo labai geroje geografinėje padėtyje, tai nešė miestui sėkmę ir negandas, dėl ko mes galime išgirsti ne vieną spalvingą pasakojimą. Vieną jų mėgo Vladislovas Sirokomlė. 1792 m. Žiežmarių vaitas parsivežė iš Lenkijos miesto privilegiją.
Tokį įvykį žiežmariečiai pažymėjo ne tik mišiomis bažnyčioje, tačiau ir gausioms vaišėms bajorų seimelyje. Švenčiant privilegijos gavimą įvyko nemalonus incidentas. Mūro Strėvininkų ekonomas juokais sudavė Žiežmarių vaitui, o šis, nesupratęs, davė grąžos. Ekonomas pamintą reputaciją bandė susigrąžinti toli gražu ne stodamas į lygiavertę kovą. Jis patykojo ir nutaikęs reikiamą momentą užpuolė vaitą bei – nukando šiam nosį. Kalbama, kad vaitui ant veido nieko neliko, o medikas nerado ką prisiūti – ekonomas nosį prarijo, arba bėgdamas išsivežė. Ar tai reiškia, kad ne žiežmariečių nosiai miesto teisės? Vargu, nes dar ir dabar Žiežmariai turi miesto statusą, tai vienas iš dviejų miestų Kaišiadorių rajone.
Pro Žiežmarius kasdien pravažiuoja ne vienas automobilis, mat šalia driekiasi kone intensyviausias kelias Lietuvoje – Vilnius–Kaunas. Retas skubantysis užsuka į Žiežmarius. Seniau, kai žmonės gyveno šiek tiek lėtesniu tempu, keliaujant į sostinę dažnam tekdavo apsistoti Žiežmariuose. Čia stovėjęs karališkas dvaras, kuris buvo karaliaus vietininkų valdomas. Dar ir dabar išlikęs Cezario Anikinio projektuotas XIX a. rūmų pastatas, į kurį, deja, nėra galimybės pateikti.
Žiežmarių miestas ilgą laiką buvo vienas didžiausių regione – čia tiesiog virte virė gyvenimas. Gyventojų didžiąją dalį sudarė žydai. Čia jie plėtojo verslus, rūpinosi visuomeniniu gyvenimu. Iki antrojo pasaulinio karo mieste buvo galima ne tik susirasti nakvynės vietą, pavalgyti, išgerti, tačiau ir į kino teatrą nueiti. Žydams būdingų gyvenamųjų pastatų-parduotuvių nėra tiek daug išlikusių, geriausias tradicinės medinės architektūros pavyzdys – aludininko namas, stovintis greta buvusio kino teatro.
Žydų bendruomenės centras – sinagoga yra išlikusi iki šių dienų. Viena iš penkiolikos Lietuvoje esančių medinių sinagogų yra ne pačios geriausios būklės, tačiau tai yra laikina, nes rekonstrukcijos darbai jau pradėti. Simboliška, bet sinagoga žymi žydų kultūros paveldo kelio pradžią Lietuvoje.
Tai ne vienintelis kultūrinis kelias į kurį įtrauktas Žiežmarių miestas. Šalia aikštės stovinti Šv. Jokūbo bažnyčia yra pažymėta ženklu, žyminčiu, kad šis pastatas yra įtrauktas į Šv. Jokūbo kelių tinklą. Piligrimai, siekiantys įveikti ne tik Ispanijoje esantį piligrimų kelią dabar turės atkeliauti ir į Žiežmarius. Atvykėliai, kaip ir dauguma miesto svečių, ko gero kraipys galvą žiūrėdami į bažnyčią ir nesupras kur dar vienas bokštas pradingęs. O jis niekur nedingo, nes jo paprasčiausiai nebuvo.
Prieš pat bažnyčią stovi laisvės paminklas. Jis atstatytas Lietuvai tapus nepriklausomai, mat sovietmečiu paminklo originali versija buvo nugriauta ir šioje vietoje pastatyta tribūna. Patys galite įsivaizduoti kokios kalbos būdavo sakomos iš tribūnos atsisukus į bažnyčią – tikrai ne religinės. Laisvės paminklo originalas statytas tarpukario metais ant prieš tai stovėjusio obelisko. Kalbama, kad tuomet net pats prezidentas Antanas Smetona dalyvavo atidengiant paminklą.
Nepagailėkite pusvalandžio ir nepravažiuokite pro Žiežmarius, geriau vieną kartą pamatyti negu šimtą kartų išgirsti!
Straipsnio autorius:
Viktoras Pinkevičius
Nuotraukos:
Giedrės Streikauskaitės ir Viktoro Pinkevičiaus
Parengė Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras
