Dėl nuo Gudienos tvenkinio nuvalyto sniego kilo milžiniškas „šaršalas“. Arba kaip iš musės padaryti dramblį?

Lietuvą jau kelias savaites kaustant šalčiams ant užšalusių šalies tvenkinių pradėjo būriuotis poledinės žūklės išsiilgę gyventojai ir pramogų ant ledo mėgėjai. Žmonės, pavargę nuo karantino ir norėdami papramogauti gamtoje, stengiasi pasimėgauti bent jau žiemos teikiamais malonumais. Ne išimti ir mūsų rajono gyventojai.

Prieš kelias dienas mums parašė vienas mūsų rajono sporto entuziastas, kuris, kaip ir jo draugas, negali gyvento be aktyvaus laisvalaikio praleidimo. Ir žiemos šalčiai bei sniego pusnys jiems tik suteikė galimybę paįvairinti savo sportinę veiklą ir pasimėgauti kitomis sporto šakomis. Vaikinai žiemos vakarais pradėjo čiuožinėti ant užšalusio Gudienos tvenkinio. Tačiau, kadangi gamta nepašykštėjo sniego, pramogauti ant užšalusio ir storu sniego sluoksniu padengto tvenkinio tapo pavojinga. Juk po sniego sluoksniu ant tvenkinio ledo lipantys žmonės gali nepastebėti properšų, žvejų paliktų ekečių, nepastebėti kranto linijos, nueiti ten, kur yra giliausios tvenkinio vietos ar kiti pavojai. Tad niekieno neprašomi šie jauni vaikinai savo iniciatyva nusprendė tą sniegą nuo tvenkinio nuvalyti, kad žmonės, kurie lipa ant ledo, matytų, kur stato koją. Juk net ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad lipant ant tvenkinio, reikia aplenkti vietas, kurios yra užneštos sniegu!

Nuo tvenkinio nuvalę sniegą kuo arčiau kranto, kur, anot vaikinų, vandens gylis yra mažesnis, vaikinai apie savo poelgį paskelbė viešai su prašymu, kad žmonės lipdami ant užšalusio tvenkinio ledo elgtųsi atsargiai, laikytųsi visų saugumo ir karantino reikalavimų bei atvykę pačiuožinėti neterštų aplinkos.

Žmonės labai džiugiai priėmė šį vaikinų poelgį. Deja, bet kai kam jis užkliuvo, tarsi tai būtų padarytas koks nusikaltimas. Viešojoje erdvėje pasirodė straipsnis, kur Kaišiadorių apylinkės seniūnė buvo užversta klausimais dėl kažkokios mistiškai atsiradusios ir su niekuo nesuderintos čiuožyklos. Puikiai suprantame ir seniūnę. Po tokių klausimų kaip „ar tikrai yra čiuožykla?“, „kur, kaip ir kada ji veikia?“ ir pan. – susidaro įspūdis, kad kažkas į Kaišiadoris atgabeno ir be derinimų pastatė visus Elektrėnų ledo rūmus su persirengimo kabinomis, pačiūžų nuomos punktu ir pan. Deja, bet savo skaitytojus turime nuliūdinti – Elektrėnų ledo rūmų niekas į mūsų rajoną neatgabeno, o tiesiog du vaikinai nuo Gudienos tvenkinio nuvalė sniegą, kad lipantys ant jo matytų, kur stato koją ir neįkristų į eketę bei prižadėjo pasirūpinti, jog sniegas toje vietoje ir toliau būtų nuvalytas. Bet po tokio skandalo, vargu ar kils rankos dar kažką daryti.

Šiandien Kaišiadorių rajono apylinkės seniūnija išplatino pranešimą, kuriame rašo, kad visas poilsiavietes, rekreacines zonas, sporto aikštynus Savivaldybės administracija įrenginėja gyventojų laisvalaikiui ir sveikatinimui. „Sveikintina, kai prie to prisideda ir patys gyventojai. Gedvydo Balsevičiaus ir Audriaus Mickevičiaus sumanymas įrengti čiuožyklą taip pat sveikintinas. Tačiau Savivaldybės tarybos 2020 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. V17E-178 „Kaišiadorių rajono savivaldybės saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklės“ be eilės kitų reikalavimų numato: „9. Ant užšalusių vandens telkinių draudžiama: 9.8. įrengti ir eksploatuoti čiuožyklas, išskyrus savivaldybės numatytais atvejais ir turint Savivaldybės administracijos leidimą“. Todėl manome, kad viešu čiuožyklos iniciatorių skelbimu apie įrengtą čiuožyklą ir kvietimu ja naudotis, šie asmenys prisiima atsakomybę už čiuožinėjančių asmenų saugumą, tvarką ant ledo ir poilsiavietėje. Smagaus ir saugaus laisvalaikio šiuo gražiu metų laiku“ – paskelbė Kaišiadorių apylinkės seniūnija.

Toks seniūnijos atsakymas ir kažkokios atsakomybės kitiems vertimas tik dar labiau supykdė gyventojus. Suprask, jeigu lipi ant sniegu užnešto vandens telkinio, kur net specialistai sako, kad lipant ant užšalusio vandens telkinio reikia aplenkti sniegu padengtus plotus, tuomet pats esi atsakingas. Tačiau, jeigu jau nuvalei nuo to tvenkinio sniegą ir apie tai paskelbei viešai su prašymu būti atsargiems bei nepalikti po savęs betvarkės – tuomet jau pats esi atsakingas už kitų asmenų saugumą. Labai keista logika…

Geras ar blogas toks vaikinų elgesys, kad nuo tvenkinio nuvalytas sniegas – paliekame spręsti jums. Tačiau, mūsų nuomone, jeigu ledo storis yra tinkamas, lipti ant vandens telkinio nuo kurio yra nuvalytas sniegas ir matai kur eini yra tikriausiai saugiau, negu lipti ant sniegu padengtu vandens telkinio. Ypač, kai to griežtai nerekomenduoja net specialistai. Tad vietoj kažkokios „atsakomybės stumdymo“ kitiems, gal vertėtų seniūnijai prisidėti prie gražios iniciatyvos ir padėti užtikrinti pramogaujančių saugumą? Arba, jeigu tikrai ten nėra saugu, pažymėti, jog lipti ant ledo draudžiama? Kaip viena komentatorė rašė: „..negi žmonės tokie lo***, kad patys neįvertina ar ledas pavojingas ar ne… Na mes visai balvonais daromi“.

Kaišiadoriečiams.lt taip pat primena, kad ugniagesiai gelbėtojai Kaišiadorių rajono savivaldybei bei seniūnijoms buvo išsiuntinėję prašymus, kad būtų nuvalyti privažiavimai prie vandens telkinių. Keliai, galbūt, iki vandens šaltinių daugelyje vietovių ir yra nuvalyti, tačiau sniegas nuo vandens telkinių greičiausiai niekur nėra pašalintas. Juk nelaimės atveju ugniagesiams atvykus prisipildyti vandens cisternas, jiems dar reikėtų pirmiausia ir sniegą nuo užšalusio tvenkinio nusikasti, kad galėtų išsikirsti eketes. O kartais tos kelios minutės būna tokios svarbios. Tad šiuo atveju, mūsų nuomone, vaikinai padarė gerą darbą ir ugniagesiams. O kadangi vakar su ugniagesiais dalyvavome akcijoje „Gyvenkime saugiai“, kurios metu lankėmės ir Gudienoje, galime tik patvirtinti, kad pas kai kuriuos gyventojus iki nelaimės trūksta labai nedaug.

Asmenims, kurie planuoja lipti ant užšalusių vandens tvenkinių, primename, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm.

Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas (kaip jau tikriausiai supratote, po storu sniego sluoksniu pamatyti ledo atspalvio būtų neįmanoma).

Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai,  taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.

Prieš lipant ant ledo:

• prieš eidami ant ledo apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias;
• einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Tikrinkite ledą ne prieš save, o šone. Jeigu į ledą sudavus lazda ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą;
• eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti;
• jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai;
• einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis;
• ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų;
  ledas labai pavojingas atodrėkių metu;
• ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.

Jei įlūžote:

• nepraraskite savitvardos;
• ropškitės ant ledo į tą pusę iš kurios atėjote, o ne plaukite pirmyn;
• nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą;
• užšliaužus ant ledo negalima tuojau pat stotis, reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.

Gelbėjant skęstantįjį:

• jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą;
• gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje;
• artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas.
  Jei yra galimybė, po savimi pakiškite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos;
• prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu  mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį traukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia paduoti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę.  Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Išgelbėjus žmogų:

• ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kuo greičiau jį pristatyti į šiltą vietą;
• čia nukentėjusįjį sušildyti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais drabužiais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.