Kaišiadorių rajono savivaldybės atsakymas: „Dėl tariamo sąmokslo ir bendrųjų planų viešojo svarstymo protokolo“

Susipažinę su Vaidos Venskutonytės straipsniu „Slaptieji Vytenio – Mindaugo protokolai“ ir jame keliamais klausimais, teikiame atsakymus ir pastebėjimus dėl straipsnyje išsakytų teiginių. Pirmiausiai, pastebime, kad straipsnyje teisėtus žmonių išrinkto mero Vytenio Tomkaus ir administracijos direktoriaus Mindaugo Nasevičiaus veiksmus nedviprasmiškai prilyginti milijonus žmonių pražudžiusiam Stalino režimui nėra etiška ir tai galima vertinti kaip neapykantos kalbą bei klaidą. Galbūt tai yra sąmoningas noras provokuoti savivaldybės vadovus, klaidinti skaitytojus  ir lyginti nesulyginamus bei realybės neatitinkančius dalykus, tačiau tokie samprotavimai ir teiginiai diskredituoja tiktai pačią straipsnio autorę.

Informuojame, kad savivaldybės tarnautoja dar kartą atidžiai išklausė susirinkimo įrašą ir pasidalino savo mintimis, kurias pateikiame žemiau. Vertindami mūsų darbuotojos, Savivaldybės vadovų orumą bei gyventojų teisę išgirsti mūsų poziciją, privalome minėtame straipsnyje išdėstytas pastangas įtikinti gyventojus Savivaldybės tarnautojos tariamai „piktybišku elgesiu“ paneigti argumentų kalba.

Pripažįstame, kad tiek straipsnio autorės įvardytame protokole, tiek ir kituose protokoluose dažnai nėra įrašomi visi pasisakymai. Tokia praktika taikoma visur, nes protokolas nėra stenograma, jame nėra privaloma visus klausimus, atsakymus, pasisakymus, replikas kartoti pažodžiui. To nereikalauja nei LR Civilinio kodekso 2.90 – 2.92 straipsniuose įtvirtinti bendrieji principai, nei specialiosios teisės aktų normos. Pavyzdžiui, anksčiau galiojusioje 2001 m. kovo 30 d.  Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 19 patvirtintų Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių redakcijoje 60.2 papunktyje aiškiai buvo nurodyta, kad: “Po žodžio SVARSTYTA įrašomas svarstomas darbotvarkės klausimas, pranešėjo vardas ir pavardė, trumpas pranešimo turinys. <…>  Taip pat įrašomi kitų kalbėjusiųjų asmenų vardai ir pavardės, trumpas jų kalbų turinys.“ Šiuo metu galiojanti aktuali Dokumentų rengimo taisyklių redakcija protokolų rašymo apskritai nereglamentuoja. Be to, Teritorijų planavimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas turi būti atlikta teritorijų planavimo dokumentų viešajame svarstyme (ir atsispindėti viešojo svarstymo protokole): „Planavimo organizatoriai turi pateikti parengtą teritorijų planavimo dokumentą, taip pat kitą su sprendiniais susijusią medžiagą. Viešo svarstymo metu planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo aptaria pagal pasiūlymus, gautus iki viešo svarstymo, padarytas pataisas, taip pat galimas naujas pataisas pagal viešo svarstymo metu gautus pasiūlymus ir paaiškina, kodėl ir kokie pasiūlymai yra nepriimtini.“

Taigi, teritorijų planavimo dokumentų viešasis svarstymas nėra politinės, ekonominės ar socialinės diskusijos, jame turi būti  pristatomi teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ir su jais susijusi medžiaga bei aptariami iki svarstymo ir svarstymo metu gauti pasiūlymai, o protokolas turi atspindėti šių svarstymų esmę. Pažymėtina, kad iki minėto susirinkimo 2018 m. ir 2019 m. vykusiose atvirose diskusijose su dr. G. Nausėda, dr. Vl. Lašu, D. Kreiviu, M. Katinu, dr. E. Klimu, D. Malinausku ir kitais asmenimis, eilėje kitų susirinkimų, rinkimų kampanijos debatų metu, anksčiau vykusiose bendrųjų planų viešojo svarstymo procedūrose ne kartą buvo diskutuota apie galimą oro uosto naudą savivaldybei ir jos gyventojams. Kol kas tai yra tiktai teorinė ir tolima perspektyva, kuri kaip galima alternatyva esamiems oro uostams numatoma rengiamo Lietuvos bendrojo plano koncepcijose, todėl ir rengiamame savivaldybės bendrajame plane pavaizduota minimaliai. Bet neabejotina, kad panašios diskusijos vyks ir toliau, ir jų netgi daugės, jeigu centrinėje valdžioje prasidės rimti svarstymai apie naujojo oro uosto statybą. Taip pat ir susirinkimo metu galimos oro uosto naudos buvo trumpai pakartotos, paaiškinta kodėl keičiamame rajono bendrajame plane tokia teritorija yra numatoma, paaiškinti teritorijos, kurioje galėtų būti vystoma susisiekimo infrastruktūra (tame tarpe, ir statomas oro uostas), pasirinkimo motyvai, paaiškinta, kad ne savivaldybė, o Vyriausybė ir Seimas priims sprendimus dėl tolimesnės oro uostų plėtros Lietuvoje ir visa tai trumpai užfiksuota protokole. Taip pat paaiškinta, kad rengiamu rajono bendruoju planu toje teritorijoje nėra keičiami dabar galiojantys sprendiniai ir nėra nustatomi privalomi nauji sprendiniai, nėra keičiami ar panaikinami esami apribojimai saugomoms teritorijoms, kapinėms ir kt. (išskyrus apribojimus saulės ir vėjo jėgainėms), niekas nėra išvaromas iš namų, kaip neretai bandoma teigti. Todėl pastaruoju metu viešojoje erdvėje pastebimi kai kurie tendencingi bandymai gąsdinti tariama oro uosto grėsme, tariamais sąmokslais ir kt., nėra objektyvūs, dažnai remiasi prielaidomis, išgalvotais faktais ir neatitinka tikrovės.

Taigi, priežasčių, lemiančių, kad protokolų tekstuose nėra visų pasisakymų, derėtų ieškoti ne kuriant sąmokslo teorijas, o gilinantis į dokumentų rengimo taisykles.

Papildomai paaiškiname, kad:

1) Svarbiausias protokolo rengimo principas – fiksuojami tik su svarstoma tema tiesiogiai susiję klausimai ir pasisakymai. Gyva diskusija neretai gali nukrypti į šalį. Tokiu atveju nėra fiksuojami ne tik gyventojų, bet ir ekspertų ar Savivaldybės vadovų pasisakymai;

2) Kalbant emocingomis temomis, kartais pasikarščiuojama. Tai natūralu ir žmogiška, tačiau savaime suprantama, kad teisinį statusą turinčiame protokole vietos necenzūriniams pasisakymams ar įžeidimams nėra;

3) Protokolas turi būti surašytas taisyklinga lietuvių kalba. Jeigu klausimas yra nerišlus ar pažeidžia kalbos kultūros taisykles, jį būtina performuluoti. Savivaldybės tarnautoja atliko savo užduotį redaguodama pasisakymus. Natūralu, kad, performuluojant klausimą, gali atsirasti tam tikrų pakitimų;

4) Kalbant apie Nijolės Venskutonienės įvardijimą Nijole Sedlickaite, reikėtų pažvelgti į kontekstą. Kaip ir kitų susirinkimo dalyvių, gerbiamos Nijolės paprašyta, prieš užduodant klausimą, prisistatyti, deja, moteris to nepadarė. Taip ir įsivėlė klaida, dėl kurios nuoširdžiai atsiprašome. Nors neprisistačiusių asmenų klausimų nebūtina fiksuoti protokole, siekdama, kuo geriau perteikti susirinkimo diskusijas, Savivaldybės tarnautoja įrašė klausimą bei padarė klaidą įrašydama Nijolės Sedlickaitės pavardę. Šią klaidą būtinai ištaisysime, vietoj „Nijolė Sedlickaitė“ įrašydami „Neprisistačiusi pilietė“. Atsiprašome gyventojos už klaidingą įvardijimą.

Deja, nuo žmogiškų klaidų niekas nėra apsaugotas, tačiau klysti ir piktybiškai klastoti informaciją nėra tas pats. Linkime visiems gyventi be pykčio bei viliamės, kad sulauksime vis daugiau kultūringų diskusijų, kuriose bus išvengta neapykantos kalbos.

Taip pat informuojame, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės keisti protokolo turinio, atnaujinti protokolo redakcijos ar pan., galima tik ištaisyti technines klaidas. Tačiau LR Civilinio kodekso 2.92 straipsnis numato teisę susirinkime dalyvavusiems asmenims pareikšti pastabas dėl protokolo per tris dienas nuo susipažinimo su juo momento, kurios pridedamos prie protokolo. Per įstatyme nustatytą terminą jokių pastabų dėl protokolo Savivaldybės administracija nebuvo ir iki šiol nėra gavusi. Kadangi buvo daromas susirinkimo garso įrašas (ir apie tai buvo informuota susirinkimo metu), todėl kilus klausimams ar ginčui dėl protokolo turinio, juo visuomet bus galima remtis.

Savivaldybės administracijos ir Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato informacija
Parengė Audris Narbutas, Mero patarėjas

___

Tai yra asmeninė skaitytojo nuomonė ir tinklalapio administracija nebūtinai su ja sutinka bei už ją neatsako.

Naujienos iš interneto