Oro užterštumo poveikis sveikatai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius sulaukia gyventojų nusiskundimų, dėl intensyvaus kūrenimo galimai sukelto oro užterštumo.
Padidėjus aplinkos ore kietųjų dalelių koncentracijai gali būti dirginami viršutiniai kvėpavimo takai (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunkintas kvėpavimas ir kt.). Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam aplinkos poveikiui. Jei žmogus serga lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis galimi šių ligų paūmėjimai (bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuolių, širdies veiklos sutrikimų).
Informuojame, kad pagal galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir gali kauptis plaučiuose ar netgi patekti į kraują. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir čiaudint ar kosint iš jų dažniausiai pasišalina.
Gyventojams primename, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, nes gali išsiskirti kenksmingi teršalai, kurie kenkia žmogaus sveikatai. Ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas.
