Stovyklaujame drauge „Pušynėlyje“
Būnant su vaikais sustoja laikas, nejučia pradedi šypsotis ir pats tampi vaiku. Taip jautėsi vaikų ir jaunimo dienos stovyklos „Pušynėlis“ vadovės. Stovykla vyko liepos 1-5 d. Palomenės kultūros centro Zūbiškių salėje. Stovykla „Pušynėlis“ organizuojama nuo 2009 m. ir jau turi savo tradicijas. Stovyklautojai turėjo galimybę susipažinti su Zūbiškių kraštu ir jo žmonėmis, sportuoti, kiekvienos stovyklos metu veikdavo dirbtuvėlės, kuriose kiekvienas galėjo pasirinkti sau mėgstamą veiklą: pinti vytelėmis, piešti, lipdyti iš molio, gipso, modelino ir kt. Stovykloje vadovaujamasi šiais principais: bendradarbiauti ir būti draugiškam, teigiamai vertinti save ir kitus, skatinti saviraišką, visuomeniškumą, o šeima – vertybė. Stovyklos šūkis- „Visada nugali draugystė!“.
Neatsižadant ankstesnių tradicijų, jas puoselėjant, organizuota stovykla „Pušynėlis“ šiais metaisturtingesnė išvykomis. Esame dėkingi Kaišiadorių rajono savivaldybei už galimybę dalyvauti projekte, suteikti vaikams edukacijas ir patirtį.
Atsižvelgiant į šiandieninę visuomenę bei joje vykstančius socialinius pokyčius yra svarbu užtikrinti vaikams ir jaunimui patrauklias veiklas, kuriomis būtų formuojami jų socialiniai įgūdžiai, skatinamas kūrybiškumas, pilietiškumas bei aktyvumas, kurių ypatingai stinga kaimo vietovėse gyvenantiems vaikams. Siekiant minėto tikslo buvo formuojamos veiklos, vaikų užimtumas. Kiekviena diena buvo vis kitokia: pirmadienis – tai „Draugystės šventė“, kurios metu susipažinome vieni su kitais, dainavome, šokome, žaidėme, mokėmės gaminti burbulams skirtas lazdeles ir pačius burbulus, to vaikus mokė Valerija Jankauskienė su dukra Aura. Ačiū joms už tai!
Antradienį pažindinomės su kaimynais. Vykome į Žaslių kultūros ir tradicinių amatų centrą, kuriame skanavome ir sužinojome apie „Žaslietišką košę“ (kugelį), klausėmės apie vilnos kelią, jos paruošimą, Žaslių krašto istorijų ir padavimų. Vykome į kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškę, aplankėme Žaslių geležinkelio stotyje esantį paminklą, atminti žuvusiems traukinio katastrofoje, kurioje pagerbėme žuvusius tylos minute, uždegėme žvakelę. Dėkojame Žaslių kultūros ir tradicinių amatų centro darbuotojams už svetingą priėmimą.
Trečiadienį susipažinome su Palomenės parapijai pradėjusiu vadovauti klebonu Algirdu Akelaičiu, kuris nestokojo energijos ir pamokė vaikus smagių žaidimų. Kartu aplankėme Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, kurioje minėme mįslę – kiek bažnyčioje yra kryžių ir kuris jų yra didžiausias. Atsisveikinę keliavome į kaimo turizmo sodybą „Senasis Gegužinės ūkis“. Ten mus pasitiko sodybos šeimininkas, kuris papasakojo apie bažnyčias, buvusias Gegužinėje, avytes ir akliukus. Džiaugiamės, kad nors diena buvo lietinga, tačiau spėjome ant laužo išsikepti dešreles. Dėkojame Rolandui Bortkūnui už svetingą priėmimą.
Ketvirtadienį ieškojome „lobio“, repetavome, dainavome, šokome, žaidėme ir svečiuose sulaukėme Kredito unijos valdybos narės Reginos Griesiuvienės, kuriai pademonstravome darbelius, kuriuos gaminome kiekvieną dieną, dainas kurias smagiai dainavome stovyklos metu.
Penktadienį važiavome į Kernavėje vykusį festivalį „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje 2019“. Čia žaidėme senovinius žaidimus, kovojome ir rungtyniavome, domėjomės senaisiais amatais.
Už kupiną įspūdžių, kelionių, gerų emocijų savaitę esame dėkingi Kaišiadorių rajono savivaldybei (kuri skyrė lėšas pagal projektą), UAB „Žiežmarių mėsa“, UAB „Zūbiškių konservai“, Kaišiadorių VK Palomenės parduotuvei „Aibė“, Kaišiadorių kredito unijai, UAB „Gudobelė“, Palomenės vaikų dienos centrui, vaikų tėveliams ir vadovėms: Virginijai, Nijolei, Evelinai, Urtei, Linai, Erikai. AČIŪ! Taip pat nuoširdų ačiū sakome darbuotojai Janinai Matačiūnienei. Na, o Jus, stovyklavusius vaikus, tikimės sutikti kitose šventėse, išvykose, stovyklose…
Straipsnio autorė Evelina Senkevičiūtė
