Kaišiadorių rajone vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo beveik 15 proc.
Rugsėjo 3 dieną Lietuvos statistikos departamentas paskelbė darbo užmokesčio ir darbuotojų pokyčių regionuose, apskrityse ir savivaldybėse statistiką.
2019 m. antrąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 263 EUR
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 437,9 EUR, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1 175,4 EUR. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 262,5 EUR.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Sostinės regione per ketvirtį padidėjo 1,9 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2,3 proc. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį padidėjo visose apskrityse – nuo 1,2 proc. Panevėžio iki 3 proc. Šiaulių apskrityje.
2019 m antrąjį ketvirtį didžiausią – 1 437,9 EUR – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 003,4 EUR – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 1,1 iki 2,7 proc. Darbo užmokesčio padidėjimą 2019 m. antrąjį ketvirtį lėmė didesnė darbų apimtis, sezoniškumas ir kitos priežastys.
Per metus darbo užmokestis išaugo visose apskrityse
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, per metus (2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu) padidėjo visose apskrityse, labiausiai – po 8,9 proc. – Marijampolės ir Kauno. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 5,6 iki 7,8 proc.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, Sostinės regione išaugo 7,8 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 7,7 proc.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 10,5 iki 14,2 proc.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję mokesčių sistemos pakeitimai: padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams) bei kitos priežastys.
Bruto darbo užmokestis antrąjį 2019 m. ketvirtį augo beveik visose savivaldybėse
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse, išskyrus Šalčininkų rajono, Neringos, Kėdainių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybes, kuriose sumažėjo nuo 0,1 iki 0,7 proc., o Lazdijų rajono savivaldybėje nepasikeitė.
2019 m. antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį – 1 483,3 EUR – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 194,3 EUR viršijo šalies vidurkį.
Mažiausiai (903,1 EUR) uždirbo Kalvarijos savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 1,6 karto mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybėje (atotrūkis sudarė 580,2 EUR).
Per metus (2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse – nuo 2,4 proc. Tauragės rajone iki 12,9 proc. Lazdijų rajone.
Vidutinis darbuotojų skaičius antrąjį 2019 m. ketvirtį daugelyje savivaldybių padidėjo
Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu, Sostinės regione padidėjo 0,7 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,9 proc.
Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo visose apskrityse – nuo 0,2 iki 1,4 proc.
Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius išaugo daugelyje (50) savivaldybių, likusiose nedaug sumažėjo.
Per metus (2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis darbuotojų skaičius Sostinės regione padidėjo 3,2 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1,1 proc.
Vidutinis darbuotojų skaičius per metus padidėjo šešiose apskrityse – nuo 0,5 iki 3,2 proc., kitose – sumažėjo nuo 0,1 iki 1,3 proc.
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 41 savivaldybėje, labiausiai – 6,7 proc. – Kretingos rajono savivaldybėje, likusiose (19) nedaug sumažėjo.
Kaišiadorių rajono savivaldybė pagal bruto darbo užmokestį užima 15-ą vietą
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Kaišiadorių rajono savivaldybėje 2019 m. antrąjį ketvirtį siekė 1135,6 €. Palyginus su ankstesniu ketvirčiu bruto darbo užmokestis mūsų rajone išaugo 5,1 proc., o palyginus su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu – išaugo 9,9 proc.
Vidutinis neto (po mokesčių) darbo užmokestis Kaišiadorių rajono savivaldybėje 2019 m. antrąjį ketvirtį siekė 729,6 € ir tai yra 4,5 proc. daugiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu. Tuo tarpu su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu darbo užmokestis „į rankas“ mūsų rajone pakilo net 14,7 proc.
Nors darbo užmokestis mūsų rajone ir kilo, tačiau darbuotojų skaičius ir toliau mažėjo. Pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtus duomenis vidutinis darbuotojų skaičius 2019 m. antrąjį ketvirtį Kaišiadorių rajono savivaldybėje buvo 8409. Lyginant su ankstesniu ketvirčiu mūsų rajone dirbančiųjų skaičius sumažėjo 1,1 proc., o lyginant su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu – sumažėjo 2,3 proc.
